Gelmių karalius - kalmaras

Štai ir baigėsi vasara, ant nosies ruduo kuris taip pat baiginėjasi, žuvis sulig kiekviena šaltesne diena tampa mažiau aktyvi, o ir oras nebelepina. Jūra kelia vis didesnę bangą ir išėjimas tolyn nuo kranto tampa keblus. Bet šį kartą nekalbėsime apie žūklę jūroje, nekalbėsime netgi apie žuvis, kalbėsime apie egzotiką - kalmarą.

Tikriausia, ne vienam iš mūsų pats žodis kalmaras asocijuojasi su mitais apipintu įspūdingo dydžio padaru kadaise jūrose skandinusio žvejų laivus. Pasaulyje yra apie 300 kalmarų rūšių, kaikurių rūšių individai pasiekia tiesiog gigantiškus  dydžius, kaip kad (lot. Architeuthis,  Giant squid ). 

Norvegijoje aptinkama keletas rūšių. 

European flying squid (Todarodes sagittatus).

Didžiausias iš aptinkamų Norvegijoje, užauga iki 10-15kg svorio ir 1.5 metro  ilgio. Per parą paauga iki 1,8mm. Dažniausia naudojamas kaip masalas, bei maistui. Visi kalmarai yra plėšrūnai, minta daugiausia planktonu, krevetėmis, smulkiomis žuvimis, kitais kalmarais. Gyvena dideliais būriais šiauriniame Atlante, atviroje jūroje , bet pavieniai individai aptinkami palei visą norvegijos pakrantę. Dideli būriai žiemos metu šiaurinėje norvegijos dalyje būdavo normalu, bet pastaruoju metu jų populiacija smarkiai sumažėjo, spėjama dėl klimato kaitos, šylant Atlanto vandenims. Pagavimų rodiklis krito, 1985 metais pagavimai visiškai liovėsi iki pat 2008-ųjų, kuomet Eidsfjorde vėl buvo pagautas didelis kiekis šių kalmarų. Aptinkami nuo birželio iki gruodžio, nerštas šiauriniuose vandenyse, pikas vėlai žiemą iki ankstyvo pavasario. Šiauriniuose vandenyse dažniausia aptinkami didžiausi egzemplioriai, kuomet šiltos klimato juostos vandenyse, kaip kad viduržemio juroje, mažesni individai.

European squid, common squid (Loligo vulgaris).

Viena iš didesnių kalmaro rūšių. užauga iki 75 ( kūnas, priklausomai nuo vietonės ) centimertų ilgio, bet dažniausia pasitaikantys nuo 15 iki 25 centimetrų. Patinai būna didesni už pateles. Aptinkamas įvairaus dugno ruožuose, nuo smėlėto iki dumblėto iki 500 metrų gylyje, bet dažniausia 20-250 metrų ( žiemos laikotarpiu ). Neršia šiaurės jūroje bei priekrantės vandenyse, gegužės - birželio mėnesiais, 20-80 metrų gylyje, artėjant žiemai vėl grįžta atgal į jūrą.

Praktinė dalis.

Visa šita rašliava būtų tikras galvos skausmas be vieno esminio bruožo, kuris padeda labai greit identifikuoti kuri rūšis yra kuri. Taigi pirmasis minėtas kalmaras turi stėlės formos plaukmenis, kuomet lollligo vulgaris plaukmenys padengia kone visą kalmaro kūną. 

Visi mano pagautieji kalmarai buvo Lolligo forbesii. Tiksliai negaliu pasakyti kiek šitos rūšies atstovų yra tekę sumedžioti, skaičius tikrai virš 30-ties. Dažniausia tai būdavo atsitiktinis laimikis, didžioji dalis atitrūkdavo dar pakeliui kranto link. Šiemet pirmą kartą juos gaudžiau tikslingai, tik tam tikru masalu, vietose kuriose žinojau jų esant ir rezultatai pateisino lūkesčius. Nuo spalio galo iki gruodžio pagavau 18 vienetų. Paskutinės žūklės buvo vis sunkesnės po keletą kibimų ar net tik po vienintelį kepštelėjimą, nerealizuotas kibimas ir lieki tuščiomis, bet sulig kiekviena paskutine žūkle laimikis vis didėjo. Kalmarai nemėgsta srovės, tad mieliau laikosi šalia jos, įlankoje, išplatėjime. Tiek ant dugno, tiek virš jo. Šių metų rekordas 3.18 kilogramo.

Įrankiai.

3.00 metrų, 80-120gr užmetimo jūrinis spiningas, ritė 4000+ ( dydis pagal valo poreikį), pintas valas, sistemėlę rišu iš 0.8 - 1.0 mm monofilamento, svarelis 100gr ( pagal koto charakteristikas ). Masalas egi krevetės imitacija, populiariausios spalvos: mėlyna, žalia, oranžinė bei rožinė, kaikas tvirtina mėlyna veikia labiausiai, kaikam žalia numeris vienas. Pats gaudžiau žalia ir rožine spalvomis, žalia man labiau pasiteisino, bet pagavau ir ant rožinės, bet mažesnių ir mažiau.

Taktika.

Geriausias kibimas ryte ir valanda iki saulėlydžio, sutemus nesu nieko pagavęs. Dažniausia gaudydavau esant aukštam vandens lygiui , bet teko laimę bandyti ir esant žemiausiam, pagavau ir tada ir tada, taip kad apsiriboti tik aukštu ir vengti žemo lygio, nerekomenduoju. Yra laiko žūklei, eini ir tikrini. Geriau tikrinti praktikoje nei gilintis teorijoje, auksinė taisyklė. Labai gerų rezultatų turėdavau saulėtą dieną, ypač jei toji būdavo šilta ir priešingai šaltą dieną sulaukdavau mažiau kibimų. Įdomus faktas, kad žvejojant gerą valandą be didesnės sėkmės, per kitas sekančias 10 minučių gali sulaukti šusnį kibimų ir vėl laukti valandą kitą, kas tai įtakoja sunku pasakyti, tikriausia kalmaras migruoja, vietoje nestovi, laikosi būryje. Geriausias būdas ištraukti kalmarą su graibštu, jo neturint geriausia sugriebti ranka tarp kūno ir akių, jokiu būdu netempti už valo. Saugotis tiesioginio rašalo patekimo ant rūbų, labai sunkiai nusivalo, skalbimas garantuotas, taip tap tas pats rašalas sunkiai nusivalo ir nuo žūklės įrankių, inventoriaus.

Nei žolės, nei šniūro. Iki kito sezono.

Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Rugsėjo 31-oji- spalio 1-oji Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Pirmoji diena.

Ankstyvas šeštadienio rytas, puiki nuotaika ir tik geriausio rezultato siekiantys tikslai, tai visos emocijos kurių vedini leidomės į kelionę. Šiemet sekasi, festivalis perkeltas į kitą vietą kuri kitapus fjordo, na mašina tenka pavažiuoti kelias dešimtis kitų kilometrų, bet tai ne šimtai kuriuos pastoviai buvome pripratę keliauti į kitus festivalius. Šį kart automobilyje dviese, kartu į varžybas vyksta meškerės kolega Mantas.

Oras lietingas, savaitgalis aplamai nusimato vėjuotas ir nepastovus. Kiek teko girdėti į jūrą niekas neis, visa žūklė vyks šalia esančiame Fensfjorden fjorde.

40 dalyvių ir 10 laivų, toks tatai visas kolektyvas. prieš pat startą paaiškėja, kad vienas laivas sugedo, tenka koreguoti dalyvių gretas, kito laivo nepavykus gauti buvo priimtas sprendimas, kad  dalis dalyvių šiandien nežvejos, kokiu principu tai buvo nuspresta neaišku, bet žūklė pajudėjo. Laivai vienas paskui kitą išsibarstė fjorde. Burtų keliu patekau į vieną iš didžiausių tos dienos laivų, kogero ir seniausių, džiugino tik tai, kad neramią dieną toks laivas turėjo pranašumą, būti mažiau blaškomu bangų. 

40 dalyvių, 5 pirmos prizinės vietos kiekvieną dieną, 2 geriausių žvejų komanda, bei 4 geriausių žvejų komanda. Aš ir Mantas kovojome dėl dviejų geriausių, o visi 4 tame festivalyje dalyvavę Lietuvaičiai , už geriausią 4 asmenų komandą. Daug galimybių pasižymėti.

O buvo taip…

Planuota rasti lenjūrio menkių, deja jų rado tik keli laivai, mes tarp jų nepatekome. Tą dien aš jau po pirmų minučių su šypsena veide traukiau žuvį kuri mane turėjo stumtelti gerokai pirmyn, žuvis, iš jos veiksmų po vandeniu, atrodė neblogo dydžio, deja tai buvo ryklys. Pirma žuvis 5-6 kilogramų ribose ir toks nusivylimas, nes ji nesiskaičiuoja, dygliaryklis (pigghå), saugoma rūšis. Šypsena ir atodūsis priešininkų veiduose. Ir taip 3 kart iš eilės. Pasirodo pirmoji vieta tikras ryklių eldoradas, o mano sistemėlė puikiai jiems tiko. Paleidęs visus 3 dygliuotuosius, nukabinta nosimi bandau toliau. Sekantys dantytieji buvo kiek mažesni, bet tai nė kiek nesvarbu.

Tą dieną žuvavau vidutinio dydžio sistemėlemis, oponentai du kart mažesnėmis. Fjordas turtingas molvomis ir brosmėmis, tad toks pasirinkimas atrodė visiškai racionaliu sprendimu.

Dienos bėgyje savo nuomonę pakeičiau, nes oponentai turėjo kurkas daugiau kibimų, bet faktas ,kad bet kada gali užkibti didesnė žuvis kuri išvestų į priekį, nedavė ramybės, tad sistemos nekeičiau. 

Tą dieną turėjau tik keletą kibimų, abu realizavau. Po 5 valandų žūklės turėjau molvą 5-6 kilogramų ribose ir nedidukę brosmę kiek didesnę nei kilogramas. Varžovai turėjo šiek tiek daugiau, bet jų laimikiai buvo mažesnio kalibro, iš 5 buvau 3 arba 4.

Gryžus krantan ir stebint kitų dalyvių laimikį buvo aišku - diena nekokia, žuvis neaktyvi.

Buvau vienas iš pirmųjų prie svarstyklių, štai čia mano diena ir baigėsi, kuomet dėl nepilno žuvies gerklės perpjovimo (bløgging), buvau pašalintas iš varžybų. Žuvies neužskaitė, o aš nereiškiau jokių pretenzijų, pasišalinau nukabinęs nosį. Nekokia diena, jau nekalbu apie tos minutės vidinę būseną.

Kolega Mantas pesimistiškau pradėjęs varžybas sulaukė savo žvaigždžių valandos ir iš 40 dalyvių liko 5-tas, bei 1-mas tarp savo, Bergeno,  klubo dalyvių. 

ŠEŠTADIENIS

Antra diena.

Sekmadienis. Kadangi varžybos vyksta visiškai šalia, automatiškai jaučiasi atsipalaidavimas. Sekmadienio maršrutas turėjo būti identiškas šeštadieniniui, deja apie kelto grafiko pasikeitimą niekas nepagalvojo, tai pastebėjau tik 5.00 ryte. 6.50 maršrutas sekmadieniais nekursuoja, liko 2 variantai: 5.50 ir 7.50, pastarasis nebetiko, nes reikėjo būti bent pusvalandžiu prieš varžybų pradžią, t.y 7.30 val ryte. 

Per 10 minučių susiruošiau ir su kolega jau lėkėme kelto link, deja paaiškėjo , kad kolega pamiršo pasiimti rūbus žūklei, teko grįžti atgal, į keltą jau nebespėjome, pritrūko vienos minutės, keltas prieš pat nosį nuplaukė tolyn. Vietoje likusių 7-8 kilometrų, reikėjo važiuoti aplink, nei daug nei mažai lygiai 200 kilometrų, neblogas rytinis pasivažinėjimas.

Pagaliau buvome vietoje, niekur nereikėjo skubėti, aušo dar vienas lietingas rytas.

Šiandien burtai lėmė žūklę žvejybiniame laive, kiek mažesniame nei vakar dienos. Gavau vietą laivo gale, man patiko, vienintelis minusas paaukštinti bortai, teko žvejoti pasilipus ant apverstos dėžės.

Pirmas sustojimas fjordo įlankoje, kapitonas tikina radęs saidų, gylis 150-160m.

Pirmi kibimai, pirmos ledjūrio menkės Mano meškerykotis tyli, gaudau nuo dugno, didesniais masalais, kolegos traukia saidas. Taip tęsėsi iki valandos. Kažkam kibo, kažkam ne. Gale kartu su manimi žuvavęs norvegas sušnabžda,- “50 metrų po laivu”. Žuvis aukštai virš dugno. Vistik mano didelės sistemos jos nedomina, teko mažinti. Pakeitus sistemėles mažesnėmis iškart sekė kibimai. Žuvis kibo labai atsargiai ir tik pakirtus suprasdavai, kad toks atsargus kibimas dar nereiškia, kad masalą čiupinėja mažos žuvys. Žuvis buvo padoraus svorio, individai nuo 1-7 kilogramų. Deja pagauti didesnę saidą reikėjo mokėti, tikslus gylis, tinkalas masalo pateikimas ir pravedimas, visa tai ir lėmė sėkmingą žūklę. Aš mažai susidūręs su šitos žuvies gaudymo subtilumais, bet iš principo žuvis savo elgsena man labai priminė lyrus, o su jais man yra tekę susidurti daug dažniau, tad šiokią tokią techniką pamėginau pritaikyti ir gaudant ledjūrio menkes, taktika pasiteisino.

Per visą varžybų laiką pagavau virš dešimties saidų ir brosmę, keletas žuvų paspruko jas jau bekeliant į laivą, nuostolis, bet visko pasitaiko. Didžiausia žuvis 3-5 kg, likusios 1-2 kg.

Laive likau paskutinis iš 5. Svarstyklės sustojo ties 27- niais kilogramais, kogero pirmas rezultatas tarp saviškių klubo narių ir galimai dešimtuke tarp visų dalyvių. Deja šiose varžybose, kitaip nei klubo varžytuvėse, kitoks taškų skaičiavimo principas. Likau tik 18- tas ir 4-tas klube.

Tą dien nuskendo vienas iš laivų, laivas kuriame man teko žvejoti šeštadienį. Visa laimė žūklė vyko fjorde, tad niekas nenukentėjo, laivas nuskendo ties 50 m gelme. Visas žūklės inventorius kartu su juo. Visuomet mūvėkime gelbėjimosi liemenę, tai gali išgelbėti gyvybę. Niekas tą dien nenorėjo skęsti , juodas humoras.

Taigi visos viltys kažkiek pasistūmėti pirmyn , žlugo. Nors po 6 varžybų vis dar esu 3-ioje pozicijoje savo klube, bet turin omenyje , kad geriausią rinks atsižvelgiant į 5-kių geriausių varžybų rezultatus, tikimybė likti pirmų vargiai įmanoma.

Puikios varžybos, puiki patirtis… Nėra ko pergyventi, viskas dar prieš akis…

R.I.P

Rugsėjis, 17-oji.

Po paskutinės įspūdingos žūklės, pasibaigusios nauju asmeniniu rekordu, išaušo rytas vėl išmėginti laimę. Kaip ir visuomet orų prognozės tiek džiugino, tiek ir graudino staigiomis nelauktomis orų permainomis. Ir va dar išvakarėje stebėtos prognozės pagaliau eilinį kartą iškrėtė netikėtą pokštą, tik šį kartą gerą, vėjas rimo ir rytojaus dienoje atsirado gerų orų koridorius. Vėjas ryte turėjo būti 5 m/s, srovė jūroje minimali, vėjas šiaurinis, banga 1.0-1.2m.

žūklė nuo 8.30 iki 12.00

Rytas aušo, kur ne kur suklykdavo sunerimęs paukštis, rankos atrišinėjo laivelį laikančias virves ir kelionė prasidėjo. Jūra kuo gilyn tuo darėsi neramesnė , bet reikalo panikuoti nebuvo.

Šiandien eilinį kartą tikiuosi pagauti didelę ledjūrio menkę, ji kažkur vėluoja, turiu duomenų ,kad viena kita jau pasirodė, viltis miršta paskutinė. Pirmas nuleidimas, tos pačios 12 cm kalmarų imitacijos sistemėlės, viskas paprasta ir patikima, nieko naujo. Pirmas kibimas, pirmoji molva. Gylis kaip visuomet 120-150 metrų. Molva į rekordus nepretenduoja, 7-8 kilogramai. Puiki žuvis.

Antroji žuvis brosmė, kažkas naujo, individas nedidelis iki 3 kilogramų svorio.

Po keleto žuvų situacija ima aiškėti, dreifas nedidelis, kaip ir visuomet šiaurės link, vanduo aukštas. Šiaurinis vėjas pristabdo valtį, ko pasekoje dreifas dar sulėtėja, puiku. Vandens lygiui krentant, dreifas ims stiprėti ir turėtų keisti kryptį pietų link. Na buvo ne visiskai taip kaip prognozuota, bet dėl dreifo stiprėjimo buvau teisus, kryptis šiek tiek pasikeitė, bet žvejoti dar buvo įmanoma.

Trečias kibimas. Žuvis didėja sulig kiekvienu kartu. Šį kart žuvis buvo gerokai virš dešimties kilogramų. Nuo aukštos ir ilgos jūrinės bangos pablogėjo savijauta, ne kartą teko pakabėti virš borto, tiesiogine to žodžio prasme.

Kartu šalia manęs bangose suposi kitas žvejų mėgėjų laivas, bemaž du kart didesnis už manajį. Bežiūrint kaip jį mėto it šapą, galėjau puikiai įsivaizduoti kokį vaizdą jie mato žiurėdami į mano pusę.

Pasisveikiname, į klausimą ar pagavau saidų, atsakau , kad ne, tuo tarpu traukdamas dar vieną molvą virš dešimties kilogramų. Jie palaukia, įvertina mano laimikį ir dingsta tolumoje, regis tai nėra žuvis kurios jie ieško.

Paskutinį kartelį grįžtu į pradinį tašką, dreifas vis stiprėja. Vėl kibimas, žuvis priešinasi stipriausiai iš visų šiandienos priešininkų, neabejotinai 10+.

Laimikis iškyla toli nuo valties, taip žuvis didelė, bet tikrai ne didesnė nei 20 kg, bent jau tokį sprendimą darau į ją pažiūrėjęs. Krante pasverta žuvis rodė 17,82 kilogramo, solidu. Kiti laimikiai : 14, 13.66 ir dvi po 8kg.

Prabuvęs mažiau nei 3 valandas, judu kranto link. Diena baigta.

Kogero tai paskutinė šių metų išvyka tolyn nuo kranto, sulig kiekviena diena jūra vis labiau pyksta, banga vis didėja ir gero žvejybinio oro vis labiau trūksta, valtis tiesiog neskirta kovoti su neramia jūra.

Regis ledjūrio menkės taip ir linksiu nepagavęs, tos didžiosios, tos kuri 9-12 kilogramų svorio.

Nuostabi gelmė... Rugpjūtis.

Rugpjutis, 24-toji. 

Jau niekam nekelia nuostabos didžiulių molvų nuotraukos,  ypač kai kalbama apie vasaros pabaigą ir rudenį.. Taip…

Butent šis metų laikas pats geriausias metas šioms žuvims gaudyti, ogi kodėl? Tiesiog dėl kelių esminių aspektų. Pirma - vasaros pabaiga ir ruduo visuomet lydimi stabilių ir mažai permainingų orų, kas leidžia išeiti tolyn į jūrą daug dažniau, antra - apart molvų, kurios šeip jau kimba ištisus metus, priekrantės vandenis pasiekia stambesnė ledjūrio menkė, suaktyvėja jūros lydekos ir kita žuvis.

  Į jūrą plaukiu keletą kartų mėnesyje, kartais daugiau, kartais mažiau, priklausomai nuo oro salygų ir laisvo laiko. Jau keletą dienų prieš žūklę stebėjau orų prognozes, atrodė ilgai lauktas metas atėjo, jūra kasdien vis rimo, aukšto slėgio banga šiek tiek krito žemyn ir turėjo vėl kilti. Aš kaip tik ir papuoliau tarp to kritimo ir kilimo, idealios salygos.

Kadangi taškas kurį norėjau patikrint randasi tolokai jūroje, ne visada yra galimybių ten patekti, bet šį kart viskas linko link gerosios pusės, nutarta aplankyti būtent tą sritį ir ten mėginti pagauti didesnę ledjūrio menkę / saidą arba molvą, kurių ten tikrai yra.

Kadangi labiausiai konfotiškai jaučiuosi būdamas vienas, tai šis kartas nebuvo išimtis. Kompanionai nėra blogai, bet žvejodamas vienas turi ir savų privalumų. O dabar grįžkime prie temos.

18 pėdų laivelis juda tikslo link, vidutinis greitis 12-13 mazgų. po kurio laiko būnu vietoje. Tos dienos tiklas patikrinti visus turimus taškus. Stoju prie pačio artimiausio. Gylis standartinis neviršija 150 metrų. Išsitraukiu sistemas, viską susiruošiu, kad būtų patogu ir vėliau nereikėtų kažko ieškoti. Ant kabliukų gula skumbrės filė išpjovos, Echolotas rodo judėjimą 30m nuo dugno. Mintyse šmėsteli ledjūrio menkės siluetai, negi tai jos. Pirmas stuktelėjimas į dugną ir pirmas kibimas. Nesunku suprast, kad žuvis didelė, ritės stabdis suurzgia ir aš vis labiau įsitikinęs kad tai solidi “saida” , nes žuvis masalą griebė būtent 20-30 m nuo dugno. Deja…   Į dienos šviesą išnyra molva, įskaitinė.

žuvis gerokai virš dešimties kilogramų, toks vaizdas tikra palaima žvejui ir ypač pirmomis žūklės minutėmis.

Vėliau buvo tik dar įdomiau. Po nedidelės foto sesijos grįžau į pradinį tašką ir vėl viskas iš naujo, tik šį kart masalą stvėrusi žuvis buvo panaši, o gal net ir didesnė nei mano paties pasiektas šios rūšies rekordas. Kaip vėliau paaiškėjo , ant kranto pasverta žuvis rodė 20.66kg. Naujas asmeninis rekordas.

Add caption

Visas kitas molvas pagavau būtent tame pačiame taške. Azartas baisus dalykas, bet logika sakė, kad žuvies turima pakankamai, tad nutariau neeikvoti jūros išteklių ir be reikalo negaudyti. Paplaukiau keletą kilometų iki kito turėto taško su mintimi pagauti kitos rūšies individą, deja pirmu nuleidimu valo gale turėjai tą pačią molvą , virš 10 kilogramų. Tai buvo paskutinis taškas, nutariau plaukti namo. Žūklę pradėjęs 8.00 ryto 12.00 jau keliavau kranto link. Atmetus laiką sugaištą fotografuojant žuvį, bei pauzę per kurią pietavau, lieka 3-3.5 valandos max. 

107kg visumoje. 8 molvos, 0 nerealizuotų kibimų, viskas kaip sviestu patepta :)

Didžiausi individai :  20.66 (naujas rekordas), 20.22, 19.84, 12.61, 11.88, 10.6, 6.79, 4.34.

Įrankiai kaip visuomet, Daiwa saltist 30-50 lb kotas, Shimano tiagra 30A, valas 0.30-0.35mm powerline, svarelis 760gr, sistemėlės rištos paties, 12 cm kalmariukai 6/0 kabliukai viršuje ir 8/0 apačioje, masalas skumbrė ( tiek filė , tiek visa).

Visa žuvis pagauta ant apatinės sistemėlės.

Labas rytas Liepos 22-antroji

Kas sugalvojo žadintuvą?  Žvejai? Nė velnio.  Žadintuvas nustatytas 5.00, tuo tarpu 4.30 jau vaikštinėju po kambarį, neina miegoti nors tu ką, tas jausmas, kad už valandos judėsiu jūros link neduoda ramybės.

    Iš vakaro viskas suruošta, suderinta ir supakuota, lengvas rytinis valgis atstato jėgų balansą ir aš pasiruošęs judėti. Palengva sukišu visą turtą mašinon, gaivus vėjas ir jūros paukščiai palydi mane tolstantį valties link. 

Šiandien bandysiu seno ,bet naujai įsigyto echoloto galimybes, greit pritvirtinu gylio matavimo daviklį valties gale, sujungiu visus laidus ir galima judėti. Neapsieita be nesklandumų. Vos tik išplaukus iš uosto pastebiu, kad nenuskaitomas echoloto atminties kortelės turinys, nebegaliu naudotis žemėlapiais. Problema greit išsprendžiama, pasirodo būta blogo kontakto.

Dienos planas. 

Ryte pamėginti pagauti kažkiek lyrų, lengvas džigas, guminukai ir t.t Po piet imtis senos geros dugninės meškerės ir mėginti gilesnius vandens ruožus.

40 Minučių, apytiksliai tiek užima kelionė iki pirmojo žūklės taško. Sustoju ties sekluma, 15-18m kalnas su gan staigiai gilėjančios atbrailom, pirmi metimai  savage gear 75gr guminuku (spalva- dirty silver), nieko… Echolotas tyli, ekrane jokiu gyvybės ženklų.  Visgi tai ne rodiklis įrodantis, kad ten tikrai tuščia, reikia viską tikrinti.  Tikrinimas parodo- gyvybės nėra.

Judame kito kalno link. Šį kartą stabtelėjus momentaliai rodomas judėjimas, po vandeniu verda gyvenimas, echoloto ekranas blyksi, žuvies apstu. Belieka išsiaiškinti kokia tatai žuvis, mažos ledjūrio menkės , o gal lyrų pulkeliai. Bet kuriuo atveju, net ir mažų žuvelių susibūrimas yra geras ženklas.

LABAS RYTAS

GYVYBĖ

  

Pirmas traukimas, gale valo lyras. Nedidokas iki poros kilogramų, antras metimas, ataka ir vėl lyras. Na tokiu tempu žuvies pagauti įmanoma sočiai. Valtis veikiama povandeninės srovės šiek tiek atitolsta, tenka grįžti atgal. Vėl lyras !!! Šį kartą drąsiai virš 4 kilogramų. Smagumėlis. Nutarta mažesnius lyrus paleisti imti tik tuos kurie didesni nei 2 kilogramai. Deja kaip staiga viskas prasidėjo, taip staiga ir užsibaigė, lyrai nustojo domėtis mano kišamais masalais. Sumažinus masalą dar pavyko suvilioti paskutinį 4+ kg gražuolį ir taškas.

Taip.. Srovė nurimo, lyrai taipogi. Nėra srovės - nebus lyrų. AUKSINĖ TAISYKLĖ.  Visos pelaginės žuvys gaug atkyvesnės esant srovei, kas visiškai nesvarbu priedugnės žuvims, tokioms kaip molvos ,brosmės. Joms srovės nebuvimas įtakos jokios nedaro. Taigi grįžtant prie lyrų. Apiplaukiau dar kartelį visas seklumas, mažinau masalus, keičiau pilkeriukus, netgi vobleris buvo panardintas sūriame vandenyje, nulis emocijų. Žuvies pilnas ekranas, nekimba net saidos, visiška apatija bet kokiam masalui. Tfuuuu… Būkit prakeikti potvyniai ir atoslūgiai, dumiu į gylius. Pasakė Donce ir nurūko kur akys matė. 

4.3-4.5KG LYRAS

Variklis užgesta tie potencialia gelme. Nugi nugi… Bzzzzz, bėgdamas valas groja palikdamas ritės būgną, pypt susnabžda echolotas, dugne gyvybė. 96 metrai-mažoka, bet turin omenyje, kad esame toli nuo kranto tai tie 96 metrai turi kitą prasmę, visgi šalimais slenkstis į 120m, žuvis, kaip, kad langė lengvai gali sukinėtis šalia ir susidomėjus atplaukti mūsų masalo link. 

Masalas dugne, minutėlė ir brosmė guli valtyje. Taip… Brosme nieko nenustebinsi, o va langę reikia ieškoti. Antra brosmė praėjus dar keletui minučių, Vėl bandome…

Trečiu kartu brosmė virto ne brosme, o lange ir gan solidžia, toji jau ir valo paprašė ir šoko ne pagal brosmės dūdelę. 13.6 berods tiek rodė svarstyklės ant siūbuojančios prieplaukos, tikslumo nebereikia, žuvis nepretenduoja į jokius apdovanojimus.

Ketvirtu  ar penktu bandymu pagaunu vidutinio dydžio vasarinę menkę, 4.3kg, tie patys 96-108 metrai. Masaliukas visais atvejais , skumbrės filė atraiža.

Judu tolyn, visgi jūra beribė.. Kur ji , ta langė kuri manęs laukia. 

O toliau tik išdegę plotai, nulinis rezultatas. Pavieniai godžių brosmių pulkeliai, kurie niekam nereikalingi. Nutarta grįžti atgal į tašką X. Vos tik nuleidus vėl seka kibimas, žuvis priešinasi, geras ženklas.  Valtyje vartosi langė kuriai nedaug trūksta iki 9 kilogramų. Teorija ,kad langės po vieną nesišlaisto- pasiteisina.

13-14 KG

13-14 KG

4.3 KG SOMMER TORSK

Visos žūklės metu laikas nepastebimai kapsi vakaro link. Kaip gi taip užbaigti žūklę be paskutinio bandymo. Judu namo, bet aplankysiu vietą kurioje esu pagavęs ešerių, o gal ir be jų kas nors ten tupės. 135-140 metrų. Pirmas meškerės viršūnės virptelėjimas, kirtimas - nieko, vėl virptelėjimas ir dar vienas. Pagaliau  trečiu bandymu pakertu ir ką jūs manote , ešerys. Taip raudonas kaip burokas išpūstom akim, spokso ir tyli. Keičiu visas sistemas į ešeriams skirtas ir vėl bandau. Iš vakaro lyg numanydamas buvau įsidėjęs 5 kabliukų savo paties rištą sistemėlę ešeriams. Du nuleidimai - 2 ešeriai. Viso 3. Nuo dugno, be ešerių , pagavau dvi nedidukes molvas ir vieną jau didesnę brosmę. Kadangi turejau nemąžą kiekį žuvies, o vakaras gilėjo, nutariau nebežvejoti ir plaukti atgal. Visas žuvies kelias iki galutinio produkto užsitęsė iki 1.00 val nakties. Nesunku paskaičiuoti kiek trunka toks malonumas kada keliesi 4.00 ir eini miegoti 1.00 kitą dieną. Ar dar taip norėčiau? Dabar ne, bet po savaitės kitos :)))) Atspėjot.

1.3 KILOGRAMO

ARTĖJA RŪKAS

Naudoti įrankiai:

Meškerė - Daiwa saltist 30-50, Daiwa saltist 20-30,  spiningas Penn overseas pro 80-120 gr

Ritės - Shimano tiagra 30A 2 GR, daiwa saltist LD40 2GR

Valas - pintas 0.30- 0.40mm

Masalas - skumbrė / stauridė

Sistemėlės - savadarbės (Foto)

UV/GLO KALMARAI 9CM

UNIVERSALUS .., MĖLYNA ŠVIESELĖ, 12 CM KALMARAS

Emigranto atostogos

Kas bėga greičiau už laiką? Ogi, atostogos.

Penketas savaičių, išsibarsčiusių gegužės ir birželio mėnesiuose, baigėsi. Kaip ir kiekvienais metais, atradau laiko nuvykti prie vaikystės laikų upeliūkščio, prasieiti pažystama pakrante ir pasistengti sugundyti vietinį tėkmės karalių - upėtakį. Tą kartą pasirinkau žemesnę upelio atkarpą, tikėdamasis rasti daugiau duobių, rėvų ir užtvankų. Planas iš dalies pasiteisino. Automobilį palikęs pakelėje, sparčiu žingsniu pėdinau karvių numintu takeliu, vedančiu upės link. Štai ji, vijokliais apaugę krantai, molis  žvyras, vandenin suvirtę medžiai, pats velnias koją nusisuktų. Masalą, mažą antro numerio sukrę, metu pirmoje bebrų suneštoje užtvankoje. Dugnas matosi, gylis max 1.5 metro. Pirmas pratraukimas, žaibiškas išpuolis, deja šalia. 27 centimetrų upėtakį pagaunu tik trečiu metimu, keista, šeip jau jie nelinkę dovanoti antro šanso.  Žvejas laimingas, žuvis sėkmingai paleidžiama atgal į savo stichiją.

Antro kibimo reikėjo paieškoti. Tėkmė, kylant aukštyn upeliukščiu, lėtėjo, tad kibimų nebuvo. Dugnas molėtas. Po keletos bebrų suręstų užtvankų situacija pasikeitė ir neilgai trukus vėl kabliukas nusėdo panašaus dydžio upėtakio barzdon. Kibimai pasipylė. Per keletą likusių kilometrų suviliojau dar 7 upėtakius. Didžiausias dienos laimikis siekė 35 cm,  pakliuvo centimetru mažesnis 34 cm, 30 centimetrų, likusieji panašaus dydžio , išskyrus keletą visiškai mažų.

Upelis , Jūros upės intakas

Saulė išgarino iš manęs paskutines vandens atsargas, kelias atgal iki automobilio prailgo. Visgi spėjau į vietinę parduotuvę, nusipirkau keletą butelių giros, palaima…

Tikrai neskaičiavau sugaišto laiko, manau bus 3-4 valandos, 9 upėtakiai ir vienas jau ore nusipurtęs ešeriokas. Buvo naudojamos 0 ir 2 numerio sukrės, vobleriukų dėl gylio trūkumo net netraukiau.

Per penkias savaites tesuradau vienintelę dieną upėtakių žūklei. Smagu gad ir lydeką spėjau ištraukti, o tai jau visai buvau pamiršęs kaip toji ponia atrodo.

Video medžiaga...

KM Fedje 2017

Tie kurie gyvena Bergene ir aplink jį , kurie domisi jūrine žūkle tikrai yra girdėję Fedje salos pavadinimą. Hellisøy švyturys, begalė seklumų ir gelmių kuriose sukinėjasi ne viena padoraus dydžio langė ir akis varto ne ką mažesnės menkės, kur ant kriauklėmis nusieto dugno ilsisi jūrų vilkas, laukdamas jūsų kabliuko.

 Sala ir pakrantės aplink ją pastoviai lankomos daugelio žvejų, tiek vietinių , tiek iš gretimai esančių žūklės stovyklų, bet žinant kur ieškoti žuvies galima tikėtis gerų rezultatų, įpatingai vasaros gale ir rudeniop.

Fedje sala

Taigi.

Penktadienio vakaras, 18.45 jau stovime ties prieplauka, laukiame kelto į Fedje. Persikėlus ir išsikrovus daiktus, name kuriame praleidome savaitgalį, judame netoliese esančios krantinės link, kur ant jos įrengtose patalpose vakarieniaujame, šnekučiuojamės ir laukiame burtų keliu paskirtos vietos tam tikrame laive, kuriame žuvausime šeštadienį.

Aš atsiduriu Hagelin laive, kiti kolegos lietuvaičiai pasiskirsto kituose iš 5 laivų, Mantas ir Raimondas patenka į vieną iš geriausių laivų, aš savuoju taipogi nesiskundžiu.

Hagelin

Truputis alučio, keletas taurių stipresnio gėrimo ir dėdžiai eina miegoti. Rausvas saulėlydis, rytojus bus saulėtas.

Rytas, laivai išsiskirsto gerokai po 9.00 valandos, kursas vakarinė Fedje pakrantė. Mes sustojame vos išplaukę pro vartus, ties salos pakraščiu, kiti laivai išblėsta tolumoje. Pirmi metimai, pirmos žuvys. Aš atidarau savo sąskaitą su pirma nedidele lange iki 3 kg, pirma žuvis laive. pirmas 2 valandas taip ir dreifuojame palei salos kraštą, keletas langių ir viena standartinė menkė mano krepšyje. Vienas iš žvejų paleidžia langę, be abejonių 15 + kg, iš 100+ metrų gelmės pakeliama keletą metrų , po to bėgimas ir istorijos pabaiga, giliai širdyje spurda niekšiškas pasitenkinimas, visgi varžovas, konkurencija kraujyje :)

Bet aš žmogus paprastas.

Antrą varžybų laiko dalį praleidome gilesniuose vandenyse, gyliuose tarp  130- 180 metrų, kibimai reti. Tas pats žvejas kuris paleido rytinę langę, bando laimę su didele sistemėle ir visa skumbre ant jos, pasiteisina. 16 kg langė pralinksmina tiek jį , tiek patį kapitoną bei įgulą, bet tuo viskas ir pasibaigia. Likus pusei valandos iki pirmos dienos varžybų galo, dar vienas iš įgulos narių pakabina 11 kilogramų molvą, kuri iškyla kitame laivo gale, taip supindama visų žvejų valus ir laive jaučiamas chaosas, kurio metu 3 žvejų valai susipina, ketvirtas dar užkabina dugną, po nosimi mosuodamas peiliu, kuriuo pjaustinėjau sistemas, netyčiom nurežiu 170 metrų valo tam žvejui kuris įkabinęs dugną, košmaras…

16 kg molva

 Tik grįžus krantan išaiškėjo visos to įvykio detalės, kurio epicentre mano rolė nebuvo tokia kvaila ir beviltiška. 

Ties tuo ir baigiasi dienos nuotykiai, likus keletui minučiųiki varžybų galo, ant paskutinės seklumos man pavyksta vienu traukimu pagauti du lyrus, kurie labai pagelbėjo atstatyti pasitikėjimą ir užbaigti dieną pimu numeriu tame laive su 25 kilogramais žuvies.

Laimėjo žvejas sugaudęs 47 kilogramus, būtent iš to laivo kuris ir buvo laikomas favoritu. Du tautiečiai buvę tame pačiame laive įrodė savo vertę ir atitinkamai vienas iš jų liko 2 laive ir netoli prizinės vietos tą dieną, antrasis pagavo puikią menkę netoli 10 kilogramų. Abu turėjo begalę nesėkmingų traukimų kada žuvis tiesiog atitrūkdavo, tokia jau ta fortūna, kartais šypsosi, kartais ne.

Antra diena

Po pirmos dienos lieku 10- tas. Neaišku ką atneš antroji . Kiekvieną dieną prizinėmis laikomos 3 pirmos vietos, bendras dviejų dienų laimėtojas tampa klubo metų meistru.

Antra diena šiek tiek apsiniaukusi, jaučiamas bangavimas, bet dienos bėgyje oras taisosi, pasirodo saulė. Žūklę pradedu kitame laive su kolega, tautiečiu, pašonėje. Laivas pats lėčiausias, vos krutame tikslo link. Pasiekę tašką masalus leidžiame paskutiniai, taigi grįšime taipogi paskutiniai. Pirmas sustojimas. Gylis 170m, bet ir tai apytikslis ,nes laive nėra echoloto, tik gps įrenginys. Pirmas dreifas, kibimai nedžiugina, tuščia. Antru dreifu pavyksta įsegti mažą brosmę, tuo viskas ir baigiasi. Judame seklesnių vandenų link. Sustojame ties 100 metrų atžyma, pirmi nuleidimai, pirmos žuvys. Mažos molvos laikas nuo laiko atakuoja masalus, kaikam pasiseka pagauti menkę, bet žuvys nedidelės. Vėl judame gelmių link, antras bandymas. deja tiek pirmu , tiek antru bandymu nieko didesnio pagauti nepavyksta. Vėl priversti ieškoti laimės, taigi grįžtame atgal į seklesnius ruožus.

Žaibas

Šį kartą žūklę tesiame ties rifo atbraila, gylis 60-100 metrų. Pirmas didesnę menkę pagauna norvegas, po kurio laiko ir antąją, antroji 11kg svorio, puikus bonusas ir šuolis į lyderius. Po nesėkmingo starto ryte, po keleto nutrauktų sistemėlių, pagaliau ir kolega Vidmantas apdovanojamas ilgai lauktu laimikiu. Kol tautietis kovojo su menke mano meškerykotis taipogi palinko, žuvis spurdėjo kitame valo gale. Visas dėmesys buvo kolegai, po keleto patarimu jis toliau užtikrintai suko ritės rankeną, o aš net nepastebėjau pritraukęs žuvį iki vandens paviršiaus ir tik Vidmanto žodžiai : - “ jūrų vilkas “, gražino mane į realybę.

Jūrų vilkas 4.8kg

Gražuolė žuvis jau vartėsi valtyje, kuomet Vidmanto menkė išniro šiek tiek tolėliau nuo laivo. Puiki menkė, geltona kaip rytmečio saulė.

15.5 kg

Gaila laiko liko vis mažiau ir kaip visuomet atrodo, kad žuvį randi tuomet kada laikas plaukti krantan. Neabejoju aplink tą sekmulą dar plaukioja ne viena išvertaakė menkė, ne vienas vilkas, bet tai teks sužinoti jau kitą kartą.

Antrą dieną likau paskutinis tarp tautiečių ir tikrai ne aukščiausioje vietoje bendroje įskaitoje, vos 17 kilogramų žuvies. Taigi bendrai per dvi dienas pagavau 42 su trupučių kilogramo. Nežinau galutinės vietos, bet kažkur per viduriuką, 11-13 vieta iš 24-25 žvejų.

Jau šią savaitę išvažiuoju atostogauti  į gimtinę, galbūt rasiu laiko pagauti keletą upėtakių, keletą lydekaičių, nes po jūros norisi kažko savo :)

foto: 

Holmengrå švyturys - saulėlydis

Lyras 4.88kg

Pirma diena

Antra diena