Rugsėjis, 17-oji.

Po paskutinės įspūdingos žūklės, pasibaigusios nauju asmeniniu rekordu, išaušo rytas vėl išmėginti laimę. Kaip ir visuomet orų prognozės tiek džiugino, tiek ir graudino staigiomis nelauktomis orų permainomis. Ir va dar išvakarėje stebėtos prognozės pagaliau eilinį kartą iškrėtė netikėtą pokštą, tik šį kartą gerą, vėjas rimo ir rytojaus dienoje atsirado gerų orų koridorius. Vėjas ryte turėjo būti 5 m/s, srovė jūroje minimali, vėjas šiaurinis, banga 1.0-1.2m.

žūklė nuo 8.30 iki 12.00

Rytas aušo, kur ne kur suklykdavo sunerimęs paukštis, rankos atrišinėjo laivelį laikančias virves ir kelionė prasidėjo. Jūra kuo gilyn tuo darėsi neramesnė , bet reikalo panikuoti nebuvo.

Šiandien eilinį kartą tikiuosi pagauti didelę ledjūrio menkę, ji kažkur vėluoja, turiu duomenų ,kad viena kita jau pasirodė, viltis miršta paskutinė. Pirmas nuleidimas, tos pačios 12 cm kalmarų imitacijos sistemėlės, viskas paprasta ir patikima, nieko naujo. Pirmas kibimas, pirmoji molva. Gylis kaip visuomet 120-150 metrų. Molva į rekordus nepretenduoja, 7-8 kilogramai. Puiki žuvis.

Antroji žuvis brosmė, kažkas naujo, individas nedidelis iki 3 kilogramų svorio.

Po keleto žuvų situacija ima aiškėti, dreifas nedidelis, kaip ir visuomet šiaurės link, vanduo aukštas. Šiaurinis vėjas pristabdo valtį, ko pasekoje dreifas dar sulėtėja, puiku. Vandens lygiui krentant, dreifas ims stiprėti ir turėtų keisti kryptį pietų link. Na buvo ne visiskai taip kaip prognozuota, bet dėl dreifo stiprėjimo buvau teisus, kryptis šiek tiek pasikeitė, bet žvejoti dar buvo įmanoma.

Trečias kibimas. Žuvis didėja sulig kiekvienu kartu. Šį kart žuvis buvo gerokai virš dešimties kilogramų. Nuo aukštos ir ilgos jūrinės bangos pablogėjo savijauta, ne kartą teko pakabėti virš borto, tiesiogine to žodžio prasme.

Kartu šalia manęs bangose suposi kitas žvejų mėgėjų laivas, bemaž du kart didesnis už manajį. Bežiūrint kaip jį mėto it šapą, galėjau puikiai įsivaizduoti kokį vaizdą jie mato žiurėdami į mano pusę.

Pasisveikiname, į klausimą ar pagavau saidų, atsakau , kad ne, tuo tarpu traukdamas dar vieną molvą virš dešimties kilogramų. Jie palaukia, įvertina mano laimikį ir dingsta tolumoje, regis tai nėra žuvis kurios jie ieško.

Paskutinį kartelį grįžtu į pradinį tašką, dreifas vis stiprėja. Vėl kibimas, žuvis priešinasi stipriausiai iš visų šiandienos priešininkų, neabejotinai 10+.

Laimikis iškyla toli nuo valties, taip žuvis didelė, bet tikrai ne didesnė nei 20 kg, bent jau tokį sprendimą darau į ją pažiūrėjęs. Krante pasverta žuvis rodė 17,82 kilogramo, solidu. Kiti laimikiai : 14, 13.66 ir dvi po 8kg.

Prabuvęs mažiau nei 3 valandas, judu kranto link. Diena baigta.

Kogero tai paskutinė šių metų išvyka tolyn nuo kranto, sulig kiekviena diena jūra vis labiau pyksta, banga vis didėja ir gero žvejybinio oro vis labiau trūksta, valtis tiesiog neskirta kovoti su neramia jūra.

Regis ledjūrio menkės taip ir linksiu nepagavęs, tos didžiosios, tos kuri 9-12 kilogramų svorio.