Donatas Eičas / jūrinė žūklė: KM Fedje 2017

Tie kurie gyvena Bergene ir aplink jį , kurie domisi jūrine žūkle tikrai yra girdėję Fedje salos pavadinimą. Hellisøy švyturys, begalė seklumų ir gelmių kuriose sukinėjasi ne viena padoraus dydžio langė ir akis varto ne ką mažesnės menkės, kur ant kriauklėmis nusieto dugno ilsisi jūrų vilkas, laukdamas jūsų kabliuko.

Sala ir pakrantės aplink ją pastoviai lankomos daugelio žvejų, tiek vietinių , tiek iš gretimai esančių žūklės stovyklų, bet žinant kur ieškoti žuvies galima tikėtis gerų rezultatų, įpatingai vasaros gale ir rudeniop.

Fedje sala

Taigi.

Penktadienio vakaras, 18.45 jau stovime ties prieplauka, laukiame kelto į Fedje. Persikėlus ir išsikrovus daiktus, name kuriame praleidome savaitgalį, judame netoliese esančios krantinės link, kur ant jos įrengtose patalpose vakarieniaujame, šnekučiuojamės ir laukiame burtų keliu paskirtos vietos tam tikrame laive, kuriame žuvausime šeštadienį.

Aš atsiduriu Hagelin laive, kiti kolegos lietuvaičiai pasiskirsto kituose iš 5 laivų, Mantas ir Raimondas patenka į vieną iš geriausių laivų, aš savuoju taipogi nesiskundžiu.

Hagelin

Truputis alučio, keletas taurių stipresnio gėrimo ir dėdžiai eina miegoti. Rausvas saulėlydis, rytojus bus saulėtas.

Rytas, laivai išsiskirsto gerokai po 9.00 valandos, kursas vakarinė Fedje pakrantė. Mes sustojame vos išplaukę pro vartus, ties salos pakraščiu, kiti laivai išblėsta tolumoje. Pirmi metimai, pirmos žuvys. Aš atidarau savo sąskaitą su pirma nedidele lange iki 3 kg, pirma žuvis laive. pirmas 2 valandas taip ir dreifuojame palei salos kraštą, keletas langių ir viena standartinė menkė mano krepšyje. Vienas iš žvejų paleidžia langę, be abejonių 15 + kg, iš 100+ metrų gelmės pakeliama keletą metrų , po to bėgimas ir istorijos pabaiga, giliai širdyje spurda niekšiškas pasitenkinimas, visgi varžovas, konkurencija kraujyje :)

Bet aš žmogus paprastas.

Antrą varžybų laiko dalį praleidome gilesniuose vandenyse, gyliuose tarp 130- 180 metrų, kibimai reti. Tas pats žvejas kuris paleido rytinę langę, bando laimę su didele sistemėle ir visa skumbre ant jos, pasiteisina. 16 kg langė pralinksmina tiek jį , tiek patį kapitoną bei įgulą, bet tuo viskas ir pasibaigia. Likus pusei valandos iki pirmos dienos varžybų galo, dar vienas iš įgulos narių pakabina 11 kilogramų molvą, kuri iškyla kitame laivo gale, taip supindama visų žvejų valus ir laive jaučiamas chaosas, kurio metu 3 žvejų valai susipina, ketvirtas dar užkabina dugną, po nosimi mosuodamas peiliu, kuriuo pjaustinėjau sistemas, netyčiom nurežiu 170 metrų valo tam žvejui kuris įkabinęs dugną, košmaras…

16 kg molva

Tik grįžus krantan išaiškėjo visos to įvykio detalės, kurio epicentre mano rolė nebuvo tokia kvaila ir beviltiška.

Ties tuo ir baigiasi dienos nuotykiai, likus keletui minučiųiki varžybų galo, ant paskutinės seklumos man pavyksta vienu traukimu pagauti du lyrus, kurie labai pagelbėjo atstatyti pasitikėjimą ir užbaigti dieną pimu numeriu tame laive su 25 kilogramais žuvies.

Laimėjo žvejas sugaudęs 47 kilogramus, būtent iš to laivo kuris ir buvo laikomas favoritu. Du tautiečiai buvę tame pačiame laive įrodė savo vertę ir atitinkamai vienas iš jų liko 2 laive ir netoli prizinės vietos tą dieną, antrasis pagavo puikią menkę netoli 10 kilogramų. Abu turėjo begalę nesėkmingų traukimų kada žuvis tiesiog atitrūkdavo, tokia jau ta fortūna, kartais šypsosi, kartais ne.

Antra diena

Po pirmos dienos lieku 10- tas. Neaišku ką atneš antroji . Kiekvieną dieną prizinėmis laikomos 3 pirmos vietos, bendras dviejų dienų laimėtojas tampa klubo metų meistru.

Antra diena šiek tiek apsiniaukusi, jaučiamas bangavimas, bet dienos bėgyje oras taisosi, pasirodo saulė. Žūklę pradedu kitame laive su kolega, tautiečiu, pašonėje. Laivas pats lėčiausias, vos krutame tikslo link. Pasiekę tašką masalus leidžiame paskutiniai, taigi grįšime taipogi paskutiniai. Pirmas sustojimas. Gylis 170m, bet ir tai apytikslis ,nes laive nėra echoloto, tik gps įrenginys. Pirmas dreifas, kibimai nedžiugina, tuščia. Antru dreifu pavyksta įsegti mažą brosmę, tuo viskas ir baigiasi. Judame seklesnių vandenų link. Sustojame ties 100 metrų atžyma, pirmi nuleidimai, pirmos žuvys. Mažos molvos laikas nuo laiko atakuoja masalus, kaikam pasiseka pagauti menkę, bet žuvys nedidelės. Vėl judame gelmių link, antras bandymas. deja tiek pirmu , tiek antru bandymu nieko didesnio pagauti nepavyksta. Vėl priversti ieškoti laimės, taigi grįžtame atgal į seklesnius ruožus.

Žaibas

Šį kartą žūklę tesiame ties rifo atbraila, gylis 60-100 metrų. Pirmas didesnę menkę pagauna norvegas, po kurio laiko ir antąją, antroji 11kg svorio, puikus bonusas ir šuolis į lyderius. Po nesėkmingo starto ryte, po keleto nutrauktų sistemėlių, pagaliau ir kolega Vidmantas apdovanojamas ilgai lauktu laimikiu. Kol tautietis kovojo su menke mano meškerykotis taipogi palinko, žuvis spurdėjo kitame valo gale. Visas dėmesys buvo kolegai, po keleto patarimu jis toliau užtikrintai suko ritės rankeną, o aš net nepastebėjau pritraukęs žuvį iki vandens paviršiaus ir tik Vidmanto žodžiai : - “ jūrų vilkas “, gražino mane į realybę.

Jūrų vilkas 4.8kg

Gražuolė žuvis jau vartėsi valtyje, kuomet Vidmanto menkė išniro šiek tiek tolėliau nuo laivo. Puiki menkė, geltona kaip rytmečio saulė.

15.5 kg

Gaila laiko liko vis mažiau ir kaip visuomet atrodo, kad žuvį randi tuomet kada laikas plaukti krantan. Neabejoju aplink tą sekmulą dar plaukioja ne viena išvertaakė menkė, ne vienas vilkas, bet tai teks sužinoti jau kitą kartą.

Antrą dieną likau paskutinis tarp tautiečių ir tikrai ne aukščiausioje vietoje bendroje įskaitoje, vos 17 kilogramų žuvies. Taigi bendrai per dvi dienas pagavau 42 su trupučių kilogramo. Nežinau galutinės vietos, bet kažkur per viduriuką, 11-13 vieta iš 24-25 žvejų.