Kas bėga greičiau už laiką? Ogi, atostogos.
Penketas savaičių, išsibarsčiusių gegužės ir birželio mėnesiuose, baigėsi. Kaip ir kiekvienais metais, atradau laiko nuvykti prie vaikystės laikų upeliūkščio, prasieiti pažystama pakrante ir pasistengti sugundyti vietinį tėkmės karalių - upėtakį. Tą kartą pasirinkau žemesnę upelio atkarpą, tikėdamasis rasti daugiau duobių, rėvų ir užtvankų. Planas iš dalies pasiteisino. Automobilį palikęs pakelėje, sparčiu žingsniu pėdinau karvių numintu takeliu, vedančiu upės link. Štai ji, vijokliais apaugę krantai, molis žvyras, vandenin suvirtę medžiai, pats velnias koją nusisuktų. Masalą, mažą antro numerio sukrę, metu pirmoje bebrų suneštoje užtvankoje. Dugnas matosi, gylis max 1.5 metro. Pirmas pratraukimas, žaibiškas išpuolis, deja šalia. 27 centimetrų upėtakį pagaunu tik trečiu metimu, keista, šeip jau jie nelinkę dovanoti antro šanso. Žvejas laimingas, žuvis sėkmingai paleidžiama atgal į savo stichiją.
Antro kibimo reikėjo paieškoti. Tėkmė, kylant aukštyn upeliukščiu, lėtėjo, tad kibimų nebuvo. Dugnas molėtas. Po keletos bebrų suręstų užtvankų situacija pasikeitė ir neilgai trukus vėl kabliukas nusėdo panašaus dydžio upėtakio barzdon. Kibimai pasipylė. Per keletą likusių kilometrų suviliojau dar 7 upėtakius. Didžiausias dienos laimikis siekė 35 cm, pakliuvo centimetru mažesnis 34 cm, 30 centimetrų, likusieji panašaus dydžio , išskyrus keletą visiškai mažų.
 |
| Upelis , Jūros upės intakas |
Saulė išgarino iš manęs paskutines vandens atsargas, kelias atgal iki automobilio prailgo. Visgi spėjau į vietinę parduotuvę, nusipirkau keletą butelių giros, palaima…
Tikrai neskaičiavau sugaišto laiko, manau bus 3-4 valandos, 9 upėtakiai ir vienas jau ore nusipurtęs ešeriokas. Buvo naudojamos 0 ir 2 numerio sukrės, vobleriukų dėl gylio trūkumo net netraukiau.
Per penkias savaites tesuradau vienintelę dieną upėtakių žūklei. Smagu gad ir lydeką spėjau ištraukti, o tai jau visai buvau pamiršęs kaip toji ponia atrodo.
Video medžiaga...
No comments:
Post a Comment