Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Rugsėjo 31-oji- spalio 1-oji Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Pirmoji diena.

Ankstyvas šeštadienio rytas, puiki nuotaika ir tik geriausio rezultato siekiantys tikslai, tai visos emocijos kurių vedini leidomės į kelionę. Šiemet sekasi, festivalis perkeltas į kitą vietą kuri kitapus fjordo, na mašina tenka pavažiuoti kelias dešimtis kitų kilometrų, bet tai ne šimtai kuriuos pastoviai buvome pripratę keliauti į kitus festivalius. Šį kart automobilyje dviese, kartu į varžybas vyksta meškerės kolega Mantas.

Oras lietingas, savaitgalis aplamai nusimato vėjuotas ir nepastovus. Kiek teko girdėti į jūrą niekas neis, visa žūklė vyks šalia esančiame Fensfjorden fjorde.

40 dalyvių ir 10 laivų, toks tatai visas kolektyvas. prieš pat startą paaiškėja, kad vienas laivas sugedo, tenka koreguoti dalyvių gretas, kito laivo nepavykus gauti buvo priimtas sprendimas, kad  dalis dalyvių šiandien nežvejos, kokiu principu tai buvo nuspresta neaišku, bet žūklė pajudėjo. Laivai vienas paskui kitą išsibarstė fjorde. Burtų keliu patekau į vieną iš didžiausių tos dienos laivų, kogero ir seniausių, džiugino tik tai, kad neramią dieną toks laivas turėjo pranašumą, būti mažiau blaškomu bangų. 

40 dalyvių, 5 pirmos prizinės vietos kiekvieną dieną, 2 geriausių žvejų komanda, bei 4 geriausių žvejų komanda. Aš ir Mantas kovojome dėl dviejų geriausių, o visi 4 tame festivalyje dalyvavę Lietuvaičiai , už geriausią 4 asmenų komandą. Daug galimybių pasižymėti.

O buvo taip…

Planuota rasti lenjūrio menkių, deja jų rado tik keli laivai, mes tarp jų nepatekome. Tą dien aš jau po pirmų minučių su šypsena veide traukiau žuvį kuri mane turėjo stumtelti gerokai pirmyn, žuvis, iš jos veiksmų po vandeniu, atrodė neblogo dydžio, deja tai buvo ryklys. Pirma žuvis 5-6 kilogramų ribose ir toks nusivylimas, nes ji nesiskaičiuoja, dygliaryklis (pigghå), saugoma rūšis. Šypsena ir atodūsis priešininkų veiduose. Ir taip 3 kart iš eilės. Pasirodo pirmoji vieta tikras ryklių eldoradas, o mano sistemėlė puikiai jiems tiko. Paleidęs visus 3 dygliuotuosius, nukabinta nosimi bandau toliau. Sekantys dantytieji buvo kiek mažesni, bet tai nė kiek nesvarbu.

Tą dieną žuvavau vidutinio dydžio sistemėlemis, oponentai du kart mažesnėmis. Fjordas turtingas molvomis ir brosmėmis, tad toks pasirinkimas atrodė visiškai racionaliu sprendimu.

Dienos bėgyje savo nuomonę pakeičiau, nes oponentai turėjo kurkas daugiau kibimų, bet faktas ,kad bet kada gali užkibti didesnė žuvis kuri išvestų į priekį, nedavė ramybės, tad sistemos nekeičiau. 

Tą dieną turėjau tik keletą kibimų, abu realizavau. Po 5 valandų žūklės turėjau molvą 5-6 kilogramų ribose ir nedidukę brosmę kiek didesnę nei kilogramas. Varžovai turėjo šiek tiek daugiau, bet jų laimikiai buvo mažesnio kalibro, iš 5 buvau 3 arba 4.

Gryžus krantan ir stebint kitų dalyvių laimikį buvo aišku - diena nekokia, žuvis neaktyvi.

Buvau vienas iš pirmųjų prie svarstyklių, štai čia mano diena ir baigėsi, kuomet dėl nepilno žuvies gerklės perpjovimo (bløgging), buvau pašalintas iš varžybų. Žuvies neužskaitė, o aš nereiškiau jokių pretenzijų, pasišalinau nukabinęs nosį. Nekokia diena, jau nekalbu apie tos minutės vidinę būseną.

Kolega Mantas pesimistiškau pradėjęs varžybas sulaukė savo žvaigždžių valandos ir iš 40 dalyvių liko 5-tas, bei 1-mas tarp savo, Bergeno,  klubo dalyvių. 

ŠEŠTADIENIS

Antra diena.

Sekmadienis. Kadangi varžybos vyksta visiškai šalia, automatiškai jaučiasi atsipalaidavimas. Sekmadienio maršrutas turėjo būti identiškas šeštadieniniui, deja apie kelto grafiko pasikeitimą niekas nepagalvojo, tai pastebėjau tik 5.00 ryte. 6.50 maršrutas sekmadieniais nekursuoja, liko 2 variantai: 5.50 ir 7.50, pastarasis nebetiko, nes reikėjo būti bent pusvalandžiu prieš varžybų pradžią, t.y 7.30 val ryte. 

Per 10 minučių susiruošiau ir su kolega jau lėkėme kelto link, deja paaiškėjo , kad kolega pamiršo pasiimti rūbus žūklei, teko grįžti atgal, į keltą jau nebespėjome, pritrūko vienos minutės, keltas prieš pat nosį nuplaukė tolyn. Vietoje likusių 7-8 kilometrų, reikėjo važiuoti aplink, nei daug nei mažai lygiai 200 kilometrų, neblogas rytinis pasivažinėjimas.

Pagaliau buvome vietoje, niekur nereikėjo skubėti, aušo dar vienas lietingas rytas.

Šiandien burtai lėmė žūklę žvejybiniame laive, kiek mažesniame nei vakar dienos. Gavau vietą laivo gale, man patiko, vienintelis minusas paaukštinti bortai, teko žvejoti pasilipus ant apverstos dėžės.

Pirmas sustojimas fjordo įlankoje, kapitonas tikina radęs saidų, gylis 150-160m.

Pirmi kibimai, pirmos ledjūrio menkės Mano meškerykotis tyli, gaudau nuo dugno, didesniais masalais, kolegos traukia saidas. Taip tęsėsi iki valandos. Kažkam kibo, kažkam ne. Gale kartu su manimi žuvavęs norvegas sušnabžda,- “50 metrų po laivu”. Žuvis aukštai virš dugno. Vistik mano didelės sistemos jos nedomina, teko mažinti. Pakeitus sistemėles mažesnėmis iškart sekė kibimai. Žuvis kibo labai atsargiai ir tik pakirtus suprasdavai, kad toks atsargus kibimas dar nereiškia, kad masalą čiupinėja mažos žuvys. Žuvis buvo padoraus svorio, individai nuo 1-7 kilogramų. Deja pagauti didesnę saidą reikėjo mokėti, tikslus gylis, tinkalas masalo pateikimas ir pravedimas, visa tai ir lėmė sėkmingą žūklę. Aš mažai susidūręs su šitos žuvies gaudymo subtilumais, bet iš principo žuvis savo elgsena man labai priminė lyrus, o su jais man yra tekę susidurti daug dažniau, tad šiokią tokią techniką pamėginau pritaikyti ir gaudant ledjūrio menkes, taktika pasiteisino.

Per visą varžybų laiką pagavau virš dešimties saidų ir brosmę, keletas žuvų paspruko jas jau bekeliant į laivą, nuostolis, bet visko pasitaiko. Didžiausia žuvis 3-5 kg, likusios 1-2 kg.

Laive likau paskutinis iš 5. Svarstyklės sustojo ties 27- niais kilogramais, kogero pirmas rezultatas tarp saviškių klubo narių ir galimai dešimtuke tarp visų dalyvių. Deja šiose varžybose, kitaip nei klubo varžytuvėse, kitoks taškų skaičiavimo principas. Likau tik 18- tas ir 4-tas klube.

Tą dien nuskendo vienas iš laivų, laivas kuriame man teko žvejoti šeštadienį. Visa laimė žūklė vyko fjorde, tad niekas nenukentėjo, laivas nuskendo ties 50 m gelme. Visas žūklės inventorius kartu su juo. Visuomet mūvėkime gelbėjimosi liemenę, tai gali išgelbėti gyvybę. Niekas tą dien nenorėjo skęsti , juodas humoras.

Taigi visos viltys kažkiek pasistūmėti pirmyn , žlugo. Nors po 6 varžybų vis dar esu 3-ioje pozicijoje savo klube, bet turin omenyje , kad geriausią rinks atsižvelgiant į 5-kių geriausių varžybų rezultatus, tikimybė likti pirmų vargiai įmanoma.

Puikios varžybos, puiki patirtis… Nėra ko pergyventi, viskas dar prieš akis…

R.I.P