Bemiegė naktis, apsiniaukęs ir tikrai ne žvaliausias savaitgalio rytas. Štai tokiomis emocijomis prasidėjo kelias link trečiosios vietos. Bet, kad viskas būtų aiškiau pradėkime nuo pradžių.
Kovo 25 diena, šeštadienis. Pavasario festivalis, vieta ta pati kaip ir prieš mėnesį, Solsvik, Fjell komuna. Kelionė gerokai virš 100 kilometrų, keltas kaip įprasta 5.50 ryte, tolimesnė kryptis Bergenas. Vasarinės kelionės truks ilgiau, kadangi galimybė persikelti keltu atkris, dėl ankstesnio varžybų grafiko, ko pasekoje teks keltis 3.00 įveikti apie 200 kolometrų ir grįžti atgal išliekant žvaliam, iššūkis.
Kaip ir kas kart vietoje būname visa valanda ankščiau, aš ir kolega. Antras atvyksta naujas klubo narys Vidmantas. Dar vėliau pradeda rinktis ir likę klubo nariai. Keletas klausimų organizatoriui apie žūklės vietą , žuvies gausą bei rūšį. Dabar, kada jau žinome ko tikėtis, galima susidėlioti mintis kokią sistemėlę bandyti, ką eksperimentuoti ir ko atsisakyti.
Traukiama loterija dėl vietos laive. Aš traukiu pirmas. Hagelin- pirma pozicija. Puikus , humoro jausmo nestokojantis kapitonas, labai patenkintas. Vien tik geri prisiminimai lydi prisiminus varžybas praleistas jo laive.
Iš 20 dalyvių kurie turėjo dalyvauti praitą savaitę, liko tik 12. Kažkas negalėjo, kažkas dirba ir t.t. Taigi 3 laivai po 4 žvejus.
Rytas ūkanotas, bet nelyja, dulksna… Laivai išsibarsto Hjeltefjorden fjorde, banga nulinė. Hagelin stabteli ties pirmu rifo šlaitu, tikimasi molvų (lange), bet pradreifavus atkarpą, nulis. Judame fjordo gilumon. Kitas stabtelėjimas ties 120-140m atžyma, pirmi kibimai. Žuvį rodo, bet žuvis pasyvi, vos keletas kibimų. Antru kibimu vistik pavyksta ištraukti brosmę 3-3,5 kg ribose. Norvegas, greta manęs, turėjo keturis kibimus, trys atitrūko, vieną ištraukė, brosmę. Dar kartą matoma ta pati tendencija, žuvis labai atsargi, griebia atbulais dantimis.
Keletas užplaukimų toje pačioje vietoje, meškerės brolis kažką užkabina, visi stebi . Meškerė nejuokais sulinkus, bet valo sukimas vyksta, negi žuvis? Kapitonas staiga prisimena apie jūrų velnius kurie čia gyvena , jų čia yra, kažkas šnabžda galimai valo gale esanti krabų gaudyklė, bet visgi visi stebi, kuogi čia viskas baigsis. Po gerų dešimties minučių, mistinis objektas nebenori būti traukiamas, valas trūksta, bet spėjamas pagauti, jam dar nepalikus laivo. Toliau veiksmas vyksta kaip sulėtintame filme, traukimas tesiasi valą traukiant rankomis ir vyniojant jį ant medinės lazdos. Ilgas neaiškus procesas užsitesia apie pusę valandos, pagaliau objektas matomas plika akimi - virvė. Buvo ištraukta gal koks 100m senos virvės, ne pats geidžiamiausias laimikis.
5 valandos tirpsta. Laimikiai nedžiugina. Dvi brosmės ir maža ledjūrio menkė (saida) ir tai visas laive esančių žvejų laimikis.
Nuotatinis vietos keitimas daug naudos nedavė, tas pats nulinis aktyvumas. Dienai įpusėjus, negana to, kad nekibo, pradėjo lyti. Senas jūrinis kostiumas permirko ir kiekviena valanda slopino pergalės jausmą, ties alkūne pradėjo kauptis drėgmė. Senai laikas pasikeisti kostiumą, kažko vis neprisiruošiu, bet pasirinkimas jau nužiūrėtas.
Stabtelėjus vidury fjordo meškerės viršūnę suvirpa ir po minutės kitos ištraukiu savo pirmąjį “Blåkjeft”, ešeržuvių būrio atstovas. Margas ir labai piktas. Griebė dviem skumbės filė papuoštą 10/0 dydžio kablį, tikras rajūnas. Žūklės gale, likus mažiau nei valandai iki jos galo, pasiseka pagauti paskutinį šios žūklės laimikį, juodadėmę menkę (hyse). Žuvis nedidelė, bet jau įskaitinė.
Taigi su trimis žuvimis lieku 3-čias iš dvylikos dalyvių, antros metų varžybos, antrą kartą trečias, džiugu.
Brosmė - 120-140m gylis, virsutinė smulki sistemėlė, blåkjeft - panašus gylis, apatinė stambi sistema, juodadėmė menkė - 40m gylis, smulki, ryški apatinė sistema.
Kitos varžybos gegužės gale, dalyvavimas dar nenusprestas, varžybos truks dvi dienas, Fedje saloje.
No comments:
Post a Comment