Vasario 12-oji.
Fensfjorden, vos saulei pakilus keliu sparnus valties link, šiandien vėl plauksiu į tą patį tašką kaip ir vasario penktąją. Ganėtinai kibus vandens plotas su nelygiu, kieto pagrindo dugnu, gylis 120-160 metrų. Praitą kartą turėjau keletą solidžių kibimų, pagauta molva 11 su trupučiu kologramo, didesnis egzempliorius atitrūko, vieta arti namų su geru trofėjiniu potencialu.
Perlaukęs fjordą žūklės vietoje būnu už gerų 20 minučių. Pirmas masalo nuleidimas, seka momentinis kibimas. Nebloga pradžia, galvoju traukdamas laimikį aukštyn. Paviršiuje pasirodo gan padori brosmė, virš 4 kilogramų, bent jau tokias išvadas padariau pažvelgęs į laimikį. Brosmė su išsipūtusiu nuo ikrų pilvu, sujuda, pradeda blaškytis ir kabliukas išnyra iš jos mirtinų žabtų, žuvis po keleto pakartotinių mėginimų panerti visgi randa jėgų ir sukdamasi ratu išnyksta gelmėje. Va tokia štai pradžia. Žinoma nei kiek negaila, laimikis nėra iš tų kurį sunku pagauti, tokio dydžio brosmė pasitaiko dažnai. Mes tikimės kažko didesnio.
Bangos nepaliaujamai supa valtį iš šono į šoną, toks įkyrus siūbavimas nejuokais ištampo ne tik jėgas, bet ir nervus. Atrodo vėjo nėra, banga žema, o supimas niekaip nesiliauja. Kibimai baigiasi, tarsi ta pabėgusi brosmė buvo vienintesis gyvas organizmas visame fjorde. Po gero pusvalandzio tylos ir visiško štiliaus meškerės viršūnėje, užkabinu dugną. Visas veiksmas atima daug jėgų, galų gale po keliasdešimt minučių tampymo, tympčiojimo ir šūsnies nevities pilnų žodžių, sistemą pavyksta išsaugoti, neptūnui paaukojus vieną iš kabliukų.
Gera žinia ,vėjas rimsta. Valtis darosi stabilesnė, sūpavimas slūgsta. Visgi kibimų nėra.
Keičiu žūklės vietą, bet toli neplaukiu. Galų gale pagaunu dupletą, juodalopę menkę( hyse ) ir ledjūrio menkę ( sei ), pastaroji netoli trejeto kilogramų ir vėl tylu. Po pusdienio žūklės, penketas žuvų. Kaiką paleidžiu, kaiką pasiimu. Brosmės žinoma nebeišgyvena, dekompresijos aukos.
Velniai nematė… Nutariau grįžti atgal į tą stebuklingąjį tašką su amerikietiškų kalnelių dugnu. Ir buvau teisus pasirinkime.
Sistema šokinėja palei dugną, kartkartėmis seka pastuksenimai į dugno paklotę, žuvį tai provokuoja, išbandyta. Kibimas, šiek tiek palaukiu, kertu. Negali būti, masalas išslysta. Staigiai gražinu ant dugno ir vėl kimba. Šį kart laukiu iki galo, matomas tikslus kibimas, meškerė ima linkti, pakirtimas ir yra.
Jokių abejonių apie žuvies dydį nepaliekantis bėgimas, ritės stabdžio čerškėjimas ir pavieniai mėginimai bėgti, taip, tai ji.. Žinoma niekas neseka laiko kiek trunka kova, vienintelė mintis, ramiai kontroliuoti padėtį, nepadaryti skubotų sprendimų. Na štai, pamažu iš vertikalios padėties valas pereina į horizontalią padėtį, laimikis tuoj pasirodys vandens paviršiuje, būm…
Maža foto sesija, užfiksuota. Naudoju tik prieš keletą dienų įsigytą canon EF 50mm 1.8f lešį, pliusas foto kokybė, minusas židinio atstumas per toli ir tas ypač jaučiasi kada mano naudojama kamera canon 60D nepilno kadro, 50mm tampa 80mm. Norint tilpti kadre su tokia didele žuvimi, reikia pozuoti pačiame laivo priekyje, nepatogu kada nevaldai situacijos, reikės kito objektyvo 24 arba 40mm.
Daugiau nieko didesnio pagauti nepavyksta, vėl ima kilti vėjas, judu kranto link, namo. Svėrimas vyksta sunkiai, tai gramai šokinėja, tai uodega žemę liečia. Suradus gerą kietą pagrindą ir naudojant kartį, svorį pavyksta stabilizuoti. 17.27 kilogramo. Naujas asmeninis rekordas.
Valtis praplaukė 49 moto valandas, seks servizo darbai, valtis keliaus patikrai, kurį laiką būsiu be valties. Puiki diena paskutiniam plaukimui.
Šiandien kovo 5-toji, sėdžiu namie, sergu. Varžybos kovo 19 dieną, tad dar spėsiu pasveikti.
 |
| 18cm kalmaras, 1.2 mono, 10/0 kablys + švieselė bei keletas plaukiančių rutuliukų |
No comments:
Post a Comment