Langefestival

Vasario 19-toji. 4.00 ryto, suskamba “ žudikas”, akys atsimerkia ir kelionė prasideda.Tiesą sakant naktys prieš varžybas būna ilgos, kankina nemiga, mintys ir vaizdai nepalieka  galvos ramybėje, bet šį kartą buvo kitaip, miegojau gan ramiai, be įtampos. Tą patį galima pasakyti ir apie pasiruošimo darbus, būdavo laikai kada viską susiruošti užtrukdavau iki vidurnakčio, dabar belieka patikrinti dėžę, pakrauti fotoaparato bateriją ir pritvirtinti ritę ant meškerykočio. Progresas.

Žiubsnis juodos arbatos nusėda puoduko dugne, mikrobangų krosnelės keliamas triukšmas priverčia sunerimti miegančius mažuosius, žmona pravėrusi akį supranta, kad rytas ir triukšmas tuoj liausis, kuomet dings paskutinis sumuštinio kąsnis ir aš patylom, su visa manta, užversiu lauko duris.

Šiandien su manimi keliaus naujas klubo narys, Mantas. Puikus sutapimas, pirmos varžybos kurios kaip tik sutampa su gimimo diena. 5.10 ryto, susikrovę juodasias dėžes, aprangą ir avalynę pajudame kelto link. Rytas ūkanotas, 24 kilometrai ir jau laukiame prie kelto vartų. 20 minučių plaukimo, kitas krantas, judame Bergeno -Sotros link, Solsvik.

Kelias gerai pažystamas, tad skubėti nėra reikalo, praktiškai ta pati kryptis kaip ir visuomet, tik arčiau. Vietoje būname antri, pirmas pasirodė kone geriausias klubo žvejas ir praitų metų laimėtojas, bei 5 iš 8 klubo rengiamų kasmetinių varžybų laimėtojas, žmogus vertas pagarbos, Geir. J .  Jis atsakingas už visus popierinius klubo reikalus, bei svėrimus ir laimikio registravimus. Puiki proga paplepėti, kadangi norvegiškai kalbu nekaip, tai kalba vyksta tiek norvegiškai, tiek angliškai, aptariame dienos maršrutą, orą, dalyvių skaičių, žūklės įspūdžius. Mantui patikėta traukti loteriją, bilietėlį kuriame bus parašytas laivo pavadinimas, bei vieta jame. Šiandien bus tik 3 laivai, 12 dalyvių. Manto ranka ištraukia “ Vestkyst” , laivas niekad nedalyvavęs varžybose, apmaudu, pagalvoju, bet… Pasirodo laivas vietinio žvejo, kartu su kapitonu laive visą dieną buvo jo draugas, kuris užkimusiu balsu pešė cigaretę po cigaretės, buvo tik su marškinėliais ir praviru kombinezonu, nebereikia žodžių, vyras matęs šilto ir šalto. Kaip taisyklė naujas laivas varžybose - silpnas laivas, bet pasitaikė išimtis, buvome pirmi tarp laivų, sugautos žuvies kiekiu, bei nugalėtoju tapo mūsų laive žuvavęs žvejas.

Laive buvome keturiese. Tai mano tretieji metai klube, aš jau pažystamas su beveik kiekvieno žvejo sugebėjimais, žinau tikruosius priešininkus akis į akį . Mūsų laive favoritu laikiau Morten. T ir ne be reikalo, jis ir laimėjo varžybas. Bet kaip sakoma: “Prastas tas karys ,kuris nenori tapti generolu”. Reikia tikėti savo jėgomis.

Prieš varžybas buvo nuspręsta plaukti į fjordą, bet kaip paaiškėjo vėliau, plaukėme į jūrą. Banga 1.6 metro, ne pyragai, neišvengiau priklaupti keliu ant altoriaus ir pariaumoti, poto atsistoti, nusispjauti ir kaip niekur nieko tęsti žūklę. Žūklė poilsis!  Papasakok močiutei, poilsis mat….

Pirmas sustojimas. Paleidžiamas atgalinis 5 valandų laikmatis. Masalai skęsta…  Pirmą žuvį pagauna Mantas, molvą, ant mano, gimimo dienos proga dovanotos sistemėlės. Pas mane tyla. Trys ekipažo dalyviai atsidarė savo kilogramų kraitį, aš lieku vienintelis su nuliu.

Po kurio laiko galų gale pavyksta pagauti nedidukę menkę. Buvome sustoję virš 80 metrų gelmės, tad kamavo smulkmės perteklius, pirmąją menkę pagavau tik nusiėmęs viršutinę sistemėlės dalį ir palikęs apatinę, stambiąją. Triukas pasiteisino.

Antras užplaukimas, giliau. Va čia ir prasidėjo mano žvaigždžių valanda, viena po kitos šviesą išvydo keletas brosmių, kova vyko apylygiai su Morten.T, kiti žvejai negalėjo pasigirti kibimų gausa.

Laivą kapitonas statė galu į bangą, laivai varžybose niekad negesinami, variklis dirba visas penkias valandas, jo dėka laivas prilaikomas ir reikalui esant pasukamas tokiu kampu kokiu būtina. Kad valai nesusipintų, svareliai naudojami daugmaž vienodo svorio, kad sistemos skęstų tolygiai. Svareliai nuo 600-800 gr, pagrinde 750gr.

Iš viso ekipažo, tik aš periodiškai palinkdavau virš borto, bet aš jau pripratęs, galiu kentėti, proto ribose žinoma.

Laikas greit tirpsta, per tą laiką pavyksta pagauti porą menkių, apie penketą brosmių, trejetą molvų. Kolega Mantas atsibunda likus valandai iki varžybų pabaigos. Sustojus ties 100 metrų atžyma, jam pagaliau pavyksta išpompuoti molvą virš 5 kilogramų, dar po keleto minučių paleidžia dar didesnį laimikį, visko būna. Tarsi sutapimas likus dešimčiai minučių iki varžybų galo Morten.T pailsėjęs ir išbėgęs į aikštelę įkala didžiausią tos dienos molvą ir ramiai sau sušnabžda - “Liko 2 minutės”. Mantas dar neatsigavęs po palaimėtos kovos, niršta. “Štai mano molvą pagavo”- bumba jis. Na tai gal ir sutapimas, vargu ar tą pačią ,bet ta versija galima, buna ta pati žuvis griebia keletą kartų, būna.

Kad ir kaip ten buvo, laikas ištirpo. Plaukdamas uosto link spėju užknarkti, tokia štai ta “poilsinė” žūklė, ne žūklė, o “pasaka”.

Krantan grįžtame paskutiniai, jau vyksta svėrimas, registravimas. Kai kas jau ir žuvį doroja, kažkas laukia savo eilės prie svarstyklių. Įnirtingai stebiu padėtį, trečias geriausias rezultatas 26 su trupučiu kilogramo, pas mane kažkas panašaus. Kagi, atėjo mano eilė, brosmės krenta tinklan, skaičiai šokinėja ir sustoja ties šiek tiek daugiau nei 27, yra…. 3 vieta, taurė. Labai lauktas suvenyras, paskata tobulėti, prizas už visus sudraskytus pirštus, už visas nutrauktas sistemėles, už visus lūkesčius.

Mantas lieka 6-toje lentelės pozicijoje, viduriukas.  Keliaujame namo…