Fensfjorden- pirma dalis

Vasario 5-toji.  Diena be vėjo, žūklės salygos idealios.Jau išvakarėse buvau nusprendęs, kad plauksiu į fjordą, tiesą sakant ta mintis gimė dar ankščiau. Jūra vargina, beto visada malonu žvejoti arti namų, juolab, kad turėdamas šalimais net 2 fjordus, juose taip ir nežvejoju. Abu labai gilųs ir žvejoti įmanoma tik palei krantą.

Rytas, jau vakare suruošti įrankiai atgula į mašinos bagažinę, pajudu link valtelės. Kol susiruošiu, kol viską išsikraunu ir perkraunu valtin, laikrodis jau rodo 9.00 ryto, gerokai prašvitę.

Iki tikslo tik 20 min plaukimo, fjordas ramus kaip niekad. Dar iš vakaro susidėliojau porą potencialių taškų, kur bandysiu laimę. Pirmu taikymu judu vietos link kur gylis 180m ir pati vieta tarsi kalno viršūnė, aplink ją gilumos su šlaitais į 200-350 metrų gelmes. Viską susiruošęs pradedu žūklę. Šiandien naudoju didesnes sistemas. Pirmąją žuvį pagaunu prabėgus valandai, dreifas mažas ,o masalo iš 300 metrų gelmės traukti be reikalo nesinori. Paviršiuje pasirodo dygliaryklis ( pigghå) , dažnas gelmių gyventojas. Nuo 2006 metų ir vis dar , ši rūšis yra saugoma, jo imti nevalia už tai taikomos baudos, priežastis paprasta. Šie rykliai gyvena labai ilgai iki 100 metų, subręsta taipogi labai vėlai, po gero dešimtmečio, patelės dar vėliau, taigi šių žuvų rekreacinis periodas labai ilgas.

Dygliaryklis , pigghå

Po poros valandų pabodo monotoniškas meškerykočio galūnės stebėjimas, nutariau pakeisti vietą. Paplaukęs pusę kilometro sustojau šiek tiek sekliau , gilėti pradėjau nuo 70 metrų atžymos ir jau už dešimties minučių echolotas rodė 240 metrų, jokių kibimų- ramuma. Teks kardinaliai keisti žūklės pobūdį ir vietą, masčiau vyniodamas valą viršun.

Persikėliau į kitą fjordo pusę, apie 2 kilometrus, stabtelėjau ties seklesne vieta kur gylis buvo 130 metrų. Masalui pasiekus dugną jį iškart lydėjo žuvies kibimas, veide po ilgo laiko sužibo šypsena ir mintys, kad galbūt pagaliau radau tą plotą kuriame įmanoma kažką suvilioti. Maža paprastoji brosmė pasirodė paviršiuje, svoris iki poros kilogramų max, standartas. Nors teko girdėti, kad tame fjorde galima ir iki 10kg brosmę iš gelmės ištraukti, bet tokios laikosi giliau nei 130 metrų.

 Brosmė daugeliui žvejų nėra pats mėgstamiausias laimikis, žuvis gėlavandenė, turi storą odą, o ir neretai atrodo ne itin patraukli, bet skoniu niekuo nenusileidžia kitoms žuvų rūšims, tiesiog pats žuvies paruošimas naudojimui yra šiek tiek ilgesnis.

Paprastoji brosmė, brosme

Atplaukiu kitąpus fjordo. 

Po keleto minučių masalu susidomi megrimas (glassvar), goduolis griebia nemenką skumbrės kąsnį ir 6/0 balzer firmos kablys paskesta jo nasruose. Susidomi apatine sistema,  galbūt dėl švieselės, galbūt dėl vibracijos, visgi gylis 130-140 metrų, ten jau visiška tamsa. Megrimas gan padoraus svorio 0.975 kg, iki šiol buvau pagavęs tik vieną sunkesnį nei kilogramas, šitas antras iš didesnių, retas laimikis.

Megrimas, glassvar

Valandos bėgyje pagavau dar keletą nedidelių brosmių, vėjas visiškai nurimo, jautėsi tik nedidelė srovė. Nutariau plaukti arčiau jūros, jūra praktiškai ir taip ranka pasiekiama.

Sustojau ties 70 metrų atžyma, norėjau patikrint seklesnius plotus, galbūt atrasti vieną kita menkę. Vos nuleidus sistemas užkibo maža juodalopė menkė (hyse), nutariau ilgiau nesėdeti sėkliuje ir keisti vietą į gilesnius vandenis.
                   

Stabtelėjau virš 140 metrų gelmės, pirmas kibimas - brosmė, antru kibimu užkabinu didesnę žuvį, betraukdamas žuvį viršun vietą pasižymiu telefone, isailor programėlėje. Iškyla molva ( lange), iškart aišku žuvis virš dešimties kilogramų, kaip vėliau paaiškėja, pasvėrus žuvį krante, svoris 11.6 kilogramo. Foto nedariau dėl techninių kliūčių. Pasikeičiu masalą ir bandau vėl tą patį ruožą, vėl seka kibimas, neišlaukęs pakertu, žuvis solidi. Meškerykotis purtosi, linksi… Žuvis sukasi, vis jaučiasi kaip susuktas valas nuslysta nuo jos nasrų. Pakėlus laimikį trečdalį kelio, atitrūksta, apmaudu, bet tokia jau ta žūklė.

Per likusį laiką pagaunu dar vieną molvą 5 kilogramų svorio, bei keletą mažų brosmių. Beveik visos žuvys pagautos ant apatinės sistemėlės su šviesele, perlaužiama, pigiai galima įsigyti iš kinijos, perkant iš ebay. Pasiteisina žvejojant giliau nei 80  metrų.

Švieselės apačioje, yra įvairių dydžių

Įrangos aprašymas: kotas : 30-50 lbs, ritė: 2 greičių, valas: 0.30 pintas 4 gyslų, svarelis : 760gr, sistemų valai: monofilamentinis 1.00 ir 1.2 mm, kabliukai: 6/0 ir 8/0 , masalas: skumbrė.

P.s  Nuo šio posto, kituose sekančiuose postuose palaipsniui pereisiu prie Lietuviškų žuvies pavadinimų, vieno, žvejai norvegijoje, nario prašymu, kritika mano adresu dėl neteisingų pavadinimų. Aš pasižadu pasitaisyti, bet to paties linkiu ir Jam: nevalgyti draudžiamų rūšių, nesididžíuoti galimai nelegalaus dydžío atlantiniais paltusais, bei unguriais kurie taipogi saugomi. (išskyrus jūrinius, conger conger)