Pavasarinis festivalis

Bemiegė naktis, apsiniaukęs ir tikrai ne žvaliausias savaitgalio rytas. Štai tokiomis emocijomis prasidėjo kelias link trečiosios vietos. Bet, kad viskas būtų aiškiau pradėkime nuo pradžių.

Kovo 25 diena, šeštadienis. Pavasario festivalis, vieta ta pati kaip ir prieš mėnesį, Solsvik, Fjell komuna. Kelionė gerokai virš 100 kilometrų, keltas kaip įprasta 5.50 ryte, tolimesnė kryptis Bergenas. Vasarinės kelionės truks ilgiau, kadangi galimybė persikelti keltu atkris, dėl ankstesnio varžybų grafiko, ko pasekoje teks keltis 3.00 įveikti apie 200 kolometrų ir grįžti atgal išliekant žvaliam, iššūkis.

Kaip ir kas kart vietoje būname visa valanda ankščiau, aš ir kolega. Antras atvyksta naujas klubo narys Vidmantas.  Dar vėliau pradeda rinktis ir likę klubo nariai. Keletas klausimų organizatoriui apie žūklės vietą , žuvies gausą bei rūšį. Dabar, kada jau žinome ko tikėtis, galima susidėlioti mintis kokią sistemėlę bandyti, ką eksperimentuoti ir ko atsisakyti.

Traukiama loterija dėl vietos laive. Aš traukiu pirmas. Hagelin- pirma pozicija. Puikus , humoro jausmo nestokojantis kapitonas, labai patenkintas. Vien tik geri prisiminimai lydi prisiminus varžybas praleistas jo laive.

Iš 20 dalyvių kurie turėjo dalyvauti praitą savaitę, liko tik 12. Kažkas negalėjo, kažkas dirba ir t.t. Taigi 3 laivai po 4 žvejus.

Rytas ūkanotas, bet nelyja, dulksna…    Laivai išsibarsto Hjeltefjorden fjorde, banga nulinė. Hagelin stabteli ties pirmu rifo šlaitu, tikimasi molvų (lange), bet pradreifavus atkarpą, nulis. Judame fjordo gilumon. Kitas stabtelėjimas ties 120-140m atžyma, pirmi kibimai. Žuvį rodo, bet žuvis pasyvi, vos keletas kibimų. Antru kibimu vistik pavyksta ištraukti brosmę 3-3,5 kg ribose. Norvegas, greta manęs, turėjo keturis kibimus, trys atitrūko, vieną ištraukė, brosmę. Dar kartą matoma ta pati tendencija, žuvis labai atsargi, griebia atbulais dantimis.

Keletas užplaukimų toje pačioje vietoje, meškerės brolis kažką užkabina, visi stebi . Meškerė nejuokais sulinkus, bet valo sukimas vyksta, negi žuvis? Kapitonas staiga prisimena apie jūrų velnius kurie čia gyvena , jų čia yra, kažkas šnabžda galimai  valo gale esanti krabų gaudyklė, bet visgi visi stebi, kuogi čia viskas baigsis. Po gerų dešimties minučių, mistinis objektas nebenori būti traukiamas, valas trūksta, bet spėjamas pagauti, jam dar nepalikus laivo. Toliau veiksmas vyksta kaip sulėtintame filme, traukimas tesiasi valą traukiant rankomis ir vyniojant jį ant medinės lazdos. Ilgas neaiškus procesas užsitesia apie pusę valandos, pagaliau objektas matomas plika akimi - virvė. Buvo ištraukta gal koks 100m  senos virvės, ne pats geidžiamiausias laimikis.

5 valandos tirpsta. Laimikiai nedžiugina. Dvi brosmės ir maža ledjūrio menkė (saida) ir tai visas laive esančių žvejų laimikis.

Nuotatinis vietos keitimas daug naudos nedavė, tas pats nulinis aktyvumas. Dienai įpusėjus, negana to, kad nekibo, pradėjo lyti. Senas jūrinis kostiumas permirko ir kiekviena valanda slopino pergalės jausmą, ties alkūne pradėjo kauptis drėgmė. Senai laikas pasikeisti kostiumą, kažko vis neprisiruošiu, bet pasirinkimas jau nužiūrėtas.

Stabtelėjus vidury fjordo meškerės viršūnę suvirpa ir po minutės kitos ištraukiu savo pirmąjį “Blåkjeft”, ešeržuvių būrio atstovas. Margas ir labai piktas. Griebė dviem skumbės filė papuoštą 10/0 dydžio kablį, tikras rajūnas.  Žūklės gale, likus mažiau nei valandai iki jos galo, pasiseka pagauti paskutinį šios žūklės laimikį, juodadėmę menkę (hyse). Žuvis nedidelė, bet jau įskaitinė. 

Taigi su trimis žuvimis lieku 3-čias iš dvylikos dalyvių, antros metų varžybos, antrą kartą trečias, džiugu.

Brosmė - 120-140m gylis, virsutinė smulki sistemėlė, blåkjeft - panašus gylis, apatinė stambi sistema, juodadėmė menkė -  40m gylis, smulki, ryški apatinė sistema.

Kitos varžybos gegužės gale, dalyvavimas dar nenusprestas, varžybos truks dvi dienas, Fedje saloje.

Fensfjorden - antra dalis

Vasario 12-oji.

Fensfjorden, vos saulei pakilus keliu sparnus valties link, šiandien vėl plauksiu į tą patį tašką kaip ir vasario penktąją. Ganėtinai kibus vandens plotas su nelygiu, kieto pagrindo dugnu, gylis 120-160 metrų. Praitą kartą turėjau keletą solidžių kibimų, pagauta molva 11 su trupučiu kologramo, didesnis egzempliorius atitrūko, vieta arti namų su geru trofėjiniu potencialu.

Perlaukęs fjordą žūklės vietoje būnu už gerų 20 minučių. Pirmas masalo nuleidimas, seka momentinis kibimas. Nebloga pradžia, galvoju traukdamas laimikį aukštyn. Paviršiuje pasirodo gan padori brosmė, virš 4 kilogramų, bent jau tokias išvadas padariau pažvelgęs į laimikį. Brosmė su išsipūtusiu nuo ikrų pilvu, sujuda, pradeda blaškytis ir kabliukas išnyra iš jos mirtinų žabtų, žuvis po keleto pakartotinių mėginimų panerti visgi randa jėgų ir sukdamasi ratu išnyksta gelmėje. Va tokia štai pradžia. Žinoma nei kiek negaila, laimikis nėra iš tų kurį sunku pagauti, tokio dydžio brosmė pasitaiko dažnai. Mes tikimės kažko didesnio.

Bangos nepaliaujamai supa valtį iš šono į šoną, toks įkyrus siūbavimas nejuokais ištampo ne tik jėgas, bet ir nervus. Atrodo vėjo nėra, banga žema, o supimas niekaip nesiliauja. Kibimai baigiasi, tarsi ta pabėgusi brosmė buvo vienintesis gyvas organizmas visame fjorde. Po gero pusvalandzio tylos ir visiško štiliaus meškerės viršūnėje, užkabinu dugną. Visas veiksmas atima daug jėgų, galų gale po keliasdešimt minučių tampymo, tympčiojimo ir šūsnies nevities pilnų žodžių, sistemą pavyksta išsaugoti, neptūnui paaukojus vieną iš kabliukų. 

Gera žinia ,vėjas rimsta. Valtis darosi stabilesnė, sūpavimas slūgsta. Visgi kibimų nėra.

Keičiu žūklės vietą, bet toli neplaukiu. Galų gale pagaunu dupletą, juodalopę menkę( hyse ) ir ledjūrio menkę ( sei ), pastaroji netoli trejeto kilogramų ir vėl tylu.  Po pusdienio žūklės, penketas žuvų.  Kaiką paleidžiu, kaiką pasiimu. Brosmės žinoma nebeišgyvena, dekompresijos aukos.

Velniai nematė… Nutariau grįžti atgal į tą stebuklingąjį tašką su amerikietiškų kalnelių dugnu. Ir buvau teisus pasirinkime.

Sistema šokinėja palei dugną, kartkartėmis seka pastuksenimai į dugno paklotę, žuvį tai provokuoja, išbandyta. Kibimas, šiek tiek palaukiu, kertu. Negali būti, masalas išslysta. Staigiai gražinu ant dugno ir vėl kimba. Šį kart laukiu iki galo, matomas tikslus kibimas, meškerė ima linkti, pakirtimas ir yra.

Jokių abejonių apie žuvies dydį nepaliekantis bėgimas, ritės stabdžio čerškėjimas ir pavieniai mėginimai bėgti, taip, tai ji.. Žinoma niekas neseka laiko kiek trunka kova, vienintelė mintis, ramiai kontroliuoti padėtį, nepadaryti skubotų sprendimų. Na štai, pamažu iš vertikalios padėties valas pereina į horizontalią padėtį, laimikis tuoj pasirodys vandens paviršiuje, būm…

Maža foto sesija, užfiksuota. Naudoju tik prieš keletą dienų įsigytą canon EF 50mm 1.8f lešį, pliusas foto kokybė, minusas židinio atstumas per toli ir tas ypač jaučiasi kada mano naudojama kamera canon 60D nepilno kadro, 50mm tampa 80mm. Norint tilpti kadre su tokia didele žuvimi, reikia pozuoti pačiame laivo priekyje, nepatogu kada nevaldai situacijos, reikės kito objektyvo 24 arba 40mm.

Daugiau nieko didesnio pagauti nepavyksta, vėl ima kilti vėjas, judu kranto link, namo. Svėrimas vyksta sunkiai, tai gramai šokinėja, tai uodega žemę liečia. Suradus gerą kietą pagrindą ir naudojant kartį, svorį pavyksta stabilizuoti. 17.27 kilogramo. Naujas asmeninis rekordas.

Valtis praplaukė 49 moto valandas, seks servizo darbai, valtis keliaus patikrai, kurį laiką būsiu be valties. Puiki diena paskutiniam plaukimui.

Šiandien kovo 5-toji, sėdžiu namie, sergu. Varžybos kovo 19 dieną, tad dar spėsiu pasveikti. 

18cm kalmaras, 1.2 mono, 10/0 kablys + švieselė bei keletas plaukiančių rutuliukų