Kaip pagauti kalmarą

Eilinis spalio rytas. Skumbrė ruošiasi palikti pakrantės vandenis, vienas kitas lyras šmirinėja ties žolėmis apžėlusia povandenine atbraila, žvejas stovi su spinningu rankose ir mąsto kurį masalą sviesti gelmėn. Ruduo tai tas metas kuomet galima išbandyti kiek neįprastus masalus ir pamėginti surasti slėpiką kalmarą.

Informacijos apie kalmarų žūklę norvegijoje, nėra tin daug, todėl kyla daug klausimų, kur, kada ir kaip jį gaudyti.

Bandysiu trumpai ir aiškiai į visą tai atsakyti…

Žūklės objektas : (loligo forbesii)

Maksimalus ilgis : 90cm (kūno).

Maksimalus gyvenimo laikotarpis: patelės 1.5 iki 2, patinai 3 iki 3,5 metų. Suaugę individai dažniausia žūsta iškart po neršto. Norvegijos pakrantėse pasirodo vasaros gale ir būna iki pat viduržiemio. Šiltesniuose vandenyse jų elgsena skiriasi , informacija iš šiltųjų regionų netiks šaltiems norvegijos vandenims.

Kur ieškoti:  Pietinė ir vakarinė norvegija, iki pat Møre og Romsdal. 

20-40m gylis idealus startas.

Smėlėtas, akmenuotas dugnas su gausia augmenija, nelygus dugnas privalumas, mėgsta stovėti ties pagilėjimais, duobėmis, kur randa puikias sąlygas pasislėpti nuo srovės. Nemėgsta srovės, nemėgsta šalto vandens. Medžíoja dažniausiai palei dugną, bet gali stovėti ir pakilę virš jo, betkuriame vandens sluoksnyje.  Regėjimas puikus, skiria spalvas , dėl ko masalo spalva turi didelę reikšmę. Aktyvus kalmaras puola viską, neaktyvus kalmaras palydi iki kranto, apžiūri masalą ir nesiryžta atakuoti, tokiu atveju keičiant spalvas galima jį išprovokuoti atakai. Medžioja būriais. 

Geriausios vietos paieškai: Vandens plotai po tiltai, krantinės/molai, apšviestos krantinės privalumas, nes jų šviesos traukia juos tamsiuoju paros metu. Ir žinoma tikrint, tikrint ir tikrint.

Paplitimo žemėlapis.

Kada: Geriausias metas žūklei, ankstyvas rytas. Aukštas vanduo privalumas. Žvejojant vietovėse su stipria srove, pvz: susiaurėjimai po tiltais, srovė bus lėčiausia tarp žemo ir aukšto vandens lygio kaitos, vandens lygis kiekvieną dieną skirtingas. Kuo mažesnis skirtumas tarp žemo ir aukšto vandens, tuo tą dieną bus mažesnė srovė, laikotarpiu kai keisis lygiai. Pvz: pirmadienį žemiausias lygis 50cm, aukščiausias 150cm, kaitos lygis gaunasi metras, antradienį žemiausias 60cm,o aukščiausias 190cm, skirtumas 130cm. Pirmadienį srovė bus mažesnė, ir visu kaitos laikotarpiu nuo žemo iki aukšto bus daug mažiau srovės nei tarkim antradienį. Tas principas tinka ir žūklei iš valties fjorde, su jūra kiti popieriai.

Masalai: viskas kas bus pateikta kalmarui po nosimi bus pagriebta, blizgė, vobleris, pilkeris. Kalmaras gaudo čiuptuvais, tad tokie masalai nelabai funkcionalūs, kalmaras dažniausia tiesiog atitrūksta. Naudojimas spec masalų kalmarams, tą problemą išsprendžia.

Egi tipo masalai:  Universalus dydis 3.0, kita alternatyva 2.0 iki 3.5. Gamintojas pagal pasirinkimą. Kinietiški masalai bus prastesnės kokybės, medžiagos kokybė, kabliukų aštrumas, atsparumas sūriam vandeniui, bet ant jų pagauna taip pat kaip ir ant firminių masalų, esmė tik tame ko jūs norite lados kalinos ar mersedeso, abi važiuoja, bet skirtingai, tas pats su masalais.

Kokia spalvą rinktis:  Kaip minėjau kalmaras skiria spalvas. Spalvos pasirinkimas priklauso nuo kalmarų aktyvumo, apšvietimo, vandens skaidrumo. Kalmariniai masalai turi du skirtingus spalvinimo metodus.  

Vidinis, kuomet egi viduje patalpinama spalvota plėvelė, ir antra: išorinis masalo medžiagos spalvinimas.

Vidinis spalvinimas: raudona/šviečianti (glow) skirta silpnam apšvietimui.

Auksinė, sidabrinė, vaivorykštinė plėvelė įprastam dienos apšvietimui.

Išorinis spalvinimas priklauso nuo vandens skaidrumo ir kalmarų aktyvumo. Natūralios spalvos masalai puikiai pasiteisina skaidriame vandenyje, vietose kur daug mailiaus, kitų smulkių žuvelių. Oranžinė bei rožinė spalvos , kuomet vanduo drumstas ir tada kada kalmaras aktyvus.  Rudos, violetinės, mėlynos, alyvinės spalvos masalai naudojami kai kalmaras neaktyvus, kuomet nervingas ir nenori atakuoti, tuomet kada oranžinė ir rožinė spalvos neveiksmingos. (lentelė)

Vaivorykštinis spalvinimas tinka visoms žūklės salygoms, tiek apsiniaukus, tiek šviečiant saulei.

Rišimo metodai: Valas monofilamentinis, pirmenybė fluorokarbonui. Storis nuo 0.7mm, plonesnio nerekomenduoju. Pagrindinė gija gali būti storesnė, pavadėlis plonesnio diametro, kad nevaržyti masalo darbo. Galima naudoti tandemą, du masalus ant paternoster sistelėlės, tokiu atveju stengtis masalus rinktis skirtingų spalvų. Asmeniškai nepatariu naudoti daugiau nei dviejų masalų sistemoje, nebent nėra kliuvinių prie kranto, arba žvejosite iš valties, kitu atveju galite įkabinti į kliuvinius ir prarasti laimikį. Jei žūklės salygos leidžia, naudokite lengvesnį svarelį, taip gerės masalo efektyvumas, jo darbas, esant dideliam gyliui ir vėjui atitinkamai didint.

Spalvų lentelė

paternoster sistema

Įrankiai: kalmarų žūklei įmantrių įrankių nereikia, tinka pats paprasčiausias spiningas. Svarbiausia, kad reikalui esant eitų užmesti sunkesnę sistemą. Spiningas turėtų būti minkštas, kad slopinti kalmaro bėgimą. Svarelis nuo 20 iki 100 gr, atitinkamai pagal spiningo užmetimo charakteristikas.

Pastebėjimai: Gaudant kalmarus kibimo kartais tenka palaukti ir jau besiruošiant keisti vietą staiga prasideda pasakiškas kibimas. Taip būna beveik kaskart. Žinant tai, kad kalmaras nemėgsta srovės ir tai, kad nemėgsta šalto vandens, kitaip tariant mėgsta šiltą, peršasi išvada ar negali būti tai susiję su šilto vandens srautais fjorde, vandeniui kylant ir leidžiantis. Aš nesu tikras tai tiesiog retorinis klausimas, pamąstymas. Bet tai paaiškintų tokį aktyvų jų judėjimą. Kol kas atsakymo į šį fenomeną neturiu, bet tikiuosi rasti.

Geros medžioklės.

Kovo 2-oji, jūra.

Kovo antroji.

Pirmoji šiemet išvyka tolėliau nuo krantų. Rytas, kaimelis tylus, nesigirdi paukščių klegesio, -8,5 laipsių šalčio. Šiek tiek suurzgęs, lyg būtų nepatenkintas žadinamas, variklis pasileidžia ir kelionė prasideda. Rankos ilsisi pirštinėse, nes žvarbus šaltis lydimas drėgmės ilgai nelaukus parodo savo jėgą.  Dienos tikslas pagauti molvą ir žinoma kuo didesnę, atsarginis planas kelios seklumos jūroje kuriose galima tikėtis rasti menkių, šiuo metų laiku diena iš dienos jos artėja arčiau krantų. 

Jūra rami kaip niekad, nei mažiausios bangos, net nesitiki. Po kelių dešimčių kiliometrų plaukimo stojame ir bandome laimę ties pirmu iš pažymėtų taškų. Gylis 140-150 metrų, dreifas šioks toks yra , bet žvejoti galima. Pirmas kibimas ir pirma kolegos žuvis vos už pusės minutės laukimo, nedidelė molva, poros kilogramų. Bandome toliau.

Kibimas po kibimo, kolega traukia molvas, aš tuo tarpu tepagavęs tik vienintęlę žuvį, tuo tarpu kolega traukia penktą. Keičiu sistelėlę, dedu “monster worm”, didžiulis apginkluotas tvisteris, kibimai prasideda vienas po kito. Regis teisingas sistemos pasirinkimas turi įtakos rezultatams. 

Dienos bėgyje teko atsisveikint su kimino uodega, molva ją nukando, bet prieš taip nutinkant jau buvau sumedžiojęs 10 šios rūšies atstovių. Visą tą laiką ne itin keitėme gylį, žuvavome tuose pačiuose gyliuose, o gaila, kad netoptelėjo mintis pamėginti šiek tiek giliau, visos iš sugautų žuvų buvo patinai, patelės kurios daug didesnių matmenų kogero buvo šiek tiek giliau 160-200 metrų gylio ruožose.

Judame kranto link, žuvies pakanka, rekordų nesužvejota. Stabtelime trumpam ties sekluma. 30-40 metrų gylis, žuvies rodo tiek virš dugno, tiek ties juo. Tokiame mažame gylyje net mūsų senukas echolotas dar kažką pozityvaus sugeba užčiuopti. Pirmieji masalo skandinimai seka kibimais jam dar nepasiekus dugno, ledjūrio menkė. Pulkai saidų iki kilogramo, nieko gero nežadanti žinia kada gaudoma mažesnėmis masalo porcijomis, todėl greit keičiu sistemą. Naudoju tik apatinę sistemos dalį, masalas visa skumbė, be stuburinio kaulo. Pirmas kibimas, pirmoji menkė, menkė 5 kilogramų ribose, puikus laimikis. Kadangi masalo atsargos beveik išseko, nutariu naudoti saidos filė kaip masalą. Naudoju 20 cm filė išpjovą, toks masalas vandenyje atrodo tarsi plastmasinės plėvelės skiautė užmauta ant kabliuko, saida tokį masalą ignoruoja, o didelei menkei tai puikus vieno kąsnio užkandis. Taip ir įvyksta, neilgai trukus traukiu antrą šiek tiek didesnę menkę, po to trečiąją. Antroji virš 6, trečioji virš 8 kilogramų. Per trumpą laiko tarpą pasiseka pagauti 3 menkes ir 1 padoraus dydžio lyrą. Puiki dienos pabaiga, saulė ritasi horizonto link, žvejai juda namo.

Visą dieną žuvauta dugnine žūklės sistema, dvejetas arba trejetas kabliukų su skumbės porcijomis ant jų. Svareliai naudoti atitinkamai pagal dreifo stiprumą ir gylį kuriame žvejojome, nuo 300 iki 860 gramų.

9-10 kg molva

6+ ir 8,3 kg

Optimist

Metų startas 2018

Tarsi akmuo paleistas pakalnėn rieda antrasis 2018 metų mėnuo. Atradęs laisvo laiko tai šen, tai ten pamosuoju spiningu, eilinį kartą bandau pateikti tinkamą masalą kalmarui, kuris jau daugiau kaip mėnuo nebepasirodo. Puiki proga nusiraminti , susidėlioti mintis ir ištiesinti žvilgsnį kito objekto link.
Taigi, praėjusieji metai, ką jie atnešė?    
Metai prasidėjo puikia molva virš 17 kilogramų, pagautas pirmasis jurų vilkas, bei dar keletas naujų rūšių ir žinoma neblogas metų galas, puikios paskutinės dvi rudens žūklės su nauju molvos rekordu 20.66kg. Pilnas optimizmo pradedu naujus žūklės metus ir štai kas laukia šiais metais.

Kovas: Molvų festivalis ( klubo BHF, vietinės reikšmės )
Balandis: Nordvegen Havfiskefestival ( 2 dienos, Karmøy), bei Pavasario festivalis ( klubo BHF, vietinės reikšmės )
Gegužis: Klubbmesterskap ( 2 dienos, Fedje)
Atostogos: Birželis, liepa, rugpjūtis.
Rugsėjis: Kielstraumen ( 2 dienos )
Bei dar keletas likusiųjų klubo varžybų iki metų galo: ledjūrio menkių ir žiemos varžytuvės.
Metai nusimato darbingi :)
Tarp visų varžybų bus ir asmeniniai išplaukimai į jūrą. Rudeniop mėginsiu pagerinti molvos rekordą, žinoma jei to nepadarysiu dar vasarį, bei daugiau laiko skirsiu jūrinės jedjūrio menkės paieškai. Įsimintinesnes akimirkas įamžinsiu video ir foto medžiagoje. O rudeniop pasišiaušus jūrai eisime vėl gaudyti aštuončiuptuvį kalmarą. 

Gelmių karalius - kalmaras

Štai ir baigėsi vasara, ant nosies ruduo kuris taip pat baiginėjasi, žuvis sulig kiekviena šaltesne diena tampa mažiau aktyvi, o ir oras nebelepina. Jūra kelia vis didesnę bangą ir išėjimas tolyn nuo kranto tampa keblus. Bet šį kartą nekalbėsime apie žūklę jūroje, nekalbėsime netgi apie žuvis, kalbėsime apie egzotiką - kalmarą.

Tikriausia, ne vienam iš mūsų pats žodis kalmaras asocijuojasi su mitais apipintu įspūdingo dydžio padaru kadaise jūrose skandinusio žvejų laivus. Pasaulyje yra apie 300 kalmarų rūšių, kaikurių rūšių individai pasiekia tiesiog gigantiškus  dydžius, kaip kad (lot. Architeuthis,  Giant squid ). 

Norvegijoje aptinkama keletas rūšių. 

European flying squid (Todarodes sagittatus).

Didžiausias iš aptinkamų Norvegijoje, užauga iki 10-15kg svorio ir 1.5 metro  ilgio. Per parą paauga iki 1,8mm. Dažniausia naudojamas kaip masalas, bei maistui. Visi kalmarai yra plėšrūnai, minta daugiausia planktonu, krevetėmis, smulkiomis žuvimis, kitais kalmarais. Gyvena dideliais būriais šiauriniame Atlante, atviroje jūroje , bet pavieniai individai aptinkami palei visą norvegijos pakrantę. Dideli būriai žiemos metu šiaurinėje norvegijos dalyje būdavo normalu, bet pastaruoju metu jų populiacija smarkiai sumažėjo, spėjama dėl klimato kaitos, šylant Atlanto vandenims. Pagavimų rodiklis krito, 1985 metais pagavimai visiškai liovėsi iki pat 2008-ųjų, kuomet Eidsfjorde vėl buvo pagautas didelis kiekis šių kalmarų. Aptinkami nuo birželio iki gruodžio, nerštas šiauriniuose vandenyse, pikas vėlai žiemą iki ankstyvo pavasario. Šiauriniuose vandenyse dažniausia aptinkami didžiausi egzemplioriai, kuomet šiltos klimato juostos vandenyse, kaip kad viduržemio juroje, mažesni individai.

European squid, common squid (Loligo vulgaris).

Viena iš didesnių kalmaro rūšių. užauga iki 75 ( kūnas, priklausomai nuo vietonės ) centimertų ilgio, bet dažniausia pasitaikantys nuo 15 iki 25 centimetrų. Patinai būna didesni už pateles. Aptinkamas įvairaus dugno ruožuose, nuo smėlėto iki dumblėto iki 500 metrų gylyje, bet dažniausia 20-250 metrų ( žiemos laikotarpiu ). Neršia šiaurės jūroje bei priekrantės vandenyse, gegužės - birželio mėnesiais, 20-80 metrų gylyje, artėjant žiemai vėl grįžta atgal į jūrą.

Praktinė dalis.

Visa šita rašliava būtų tikras galvos skausmas be vieno esminio bruožo, kuris padeda labai greit identifikuoti kuri rūšis yra kuri. Taigi pirmasis minėtas kalmaras turi stėlės formos plaukmenis, kuomet lollligo vulgaris plaukmenys padengia kone visą kalmaro kūną. 

Visi mano pagautieji kalmarai buvo Lolligo forbesii. Tiksliai negaliu pasakyti kiek šitos rūšies atstovų yra tekę sumedžioti, skaičius tikrai virš 30-ties. Dažniausia tai būdavo atsitiktinis laimikis, didžioji dalis atitrūkdavo dar pakeliui kranto link. Šiemet pirmą kartą juos gaudžiau tikslingai, tik tam tikru masalu, vietose kuriose žinojau jų esant ir rezultatai pateisino lūkesčius. Nuo spalio galo iki gruodžio pagavau 18 vienetų. Paskutinės žūklės buvo vis sunkesnės po keletą kibimų ar net tik po vienintelį kepštelėjimą, nerealizuotas kibimas ir lieki tuščiomis, bet sulig kiekviena paskutine žūkle laimikis vis didėjo. Kalmarai nemėgsta srovės, tad mieliau laikosi šalia jos, įlankoje, išplatėjime. Tiek ant dugno, tiek virš jo. Šių metų rekordas 3.18 kilogramo.

Įrankiai.

3.00 metrų, 80-120gr užmetimo jūrinis spiningas, ritė 4000+ ( dydis pagal valo poreikį), pintas valas, sistemėlę rišu iš 0.8 - 1.0 mm monofilamento, svarelis 100gr ( pagal koto charakteristikas ). Masalas egi krevetės imitacija, populiariausios spalvos: mėlyna, žalia, oranžinė bei rožinė, kaikas tvirtina mėlyna veikia labiausiai, kaikam žalia numeris vienas. Pats gaudžiau žalia ir rožine spalvomis, žalia man labiau pasiteisino, bet pagavau ir ant rožinės, bet mažesnių ir mažiau.

Taktika.

Geriausias kibimas ryte ir valanda iki saulėlydžio, sutemus nesu nieko pagavęs. Dažniausia gaudydavau esant aukštam vandens lygiui , bet teko laimę bandyti ir esant žemiausiam, pagavau ir tada ir tada, taip kad apsiriboti tik aukštu ir vengti žemo lygio, nerekomenduoju. Yra laiko žūklei, eini ir tikrini. Geriau tikrinti praktikoje nei gilintis teorijoje, auksinė taisyklė. Labai gerų rezultatų turėdavau saulėtą dieną, ypač jei toji būdavo šilta ir priešingai šaltą dieną sulaukdavau mažiau kibimų. Įdomus faktas, kad žvejojant gerą valandą be didesnės sėkmės, per kitas sekančias 10 minučių gali sulaukti šusnį kibimų ir vėl laukti valandą kitą, kas tai įtakoja sunku pasakyti, tikriausia kalmaras migruoja, vietoje nestovi, laikosi būryje. Geriausias būdas ištraukti kalmarą su graibštu, jo neturint geriausia sugriebti ranka tarp kūno ir akių, jokiu būdu netempti už valo. Saugotis tiesioginio rašalo patekimo ant rūbų, labai sunkiai nusivalo, skalbimas garantuotas, taip tap tas pats rašalas sunkiai nusivalo ir nuo žūklės įrankių, inventoriaus.

Nei žolės, nei šniūro. Iki kito sezono.

Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Rugsėjo 31-oji- spalio 1-oji Norges cup, Kilstraumen festivalis.

Pirmoji diena.

Ankstyvas šeštadienio rytas, puiki nuotaika ir tik geriausio rezultato siekiantys tikslai, tai visos emocijos kurių vedini leidomės į kelionę. Šiemet sekasi, festivalis perkeltas į kitą vietą kuri kitapus fjordo, na mašina tenka pavažiuoti kelias dešimtis kitų kilometrų, bet tai ne šimtai kuriuos pastoviai buvome pripratę keliauti į kitus festivalius. Šį kart automobilyje dviese, kartu į varžybas vyksta meškerės kolega Mantas.

Oras lietingas, savaitgalis aplamai nusimato vėjuotas ir nepastovus. Kiek teko girdėti į jūrą niekas neis, visa žūklė vyks šalia esančiame Fensfjorden fjorde.

40 dalyvių ir 10 laivų, toks tatai visas kolektyvas. prieš pat startą paaiškėja, kad vienas laivas sugedo, tenka koreguoti dalyvių gretas, kito laivo nepavykus gauti buvo priimtas sprendimas, kad  dalis dalyvių šiandien nežvejos, kokiu principu tai buvo nuspresta neaišku, bet žūklė pajudėjo. Laivai vienas paskui kitą išsibarstė fjorde. Burtų keliu patekau į vieną iš didžiausių tos dienos laivų, kogero ir seniausių, džiugino tik tai, kad neramią dieną toks laivas turėjo pranašumą, būti mažiau blaškomu bangų. 

40 dalyvių, 5 pirmos prizinės vietos kiekvieną dieną, 2 geriausių žvejų komanda, bei 4 geriausių žvejų komanda. Aš ir Mantas kovojome dėl dviejų geriausių, o visi 4 tame festivalyje dalyvavę Lietuvaičiai , už geriausią 4 asmenų komandą. Daug galimybių pasižymėti.

O buvo taip…

Planuota rasti lenjūrio menkių, deja jų rado tik keli laivai, mes tarp jų nepatekome. Tą dien aš jau po pirmų minučių su šypsena veide traukiau žuvį kuri mane turėjo stumtelti gerokai pirmyn, žuvis, iš jos veiksmų po vandeniu, atrodė neblogo dydžio, deja tai buvo ryklys. Pirma žuvis 5-6 kilogramų ribose ir toks nusivylimas, nes ji nesiskaičiuoja, dygliaryklis (pigghå), saugoma rūšis. Šypsena ir atodūsis priešininkų veiduose. Ir taip 3 kart iš eilės. Pasirodo pirmoji vieta tikras ryklių eldoradas, o mano sistemėlė puikiai jiems tiko. Paleidęs visus 3 dygliuotuosius, nukabinta nosimi bandau toliau. Sekantys dantytieji buvo kiek mažesni, bet tai nė kiek nesvarbu.

Tą dieną žuvavau vidutinio dydžio sistemėlemis, oponentai du kart mažesnėmis. Fjordas turtingas molvomis ir brosmėmis, tad toks pasirinkimas atrodė visiškai racionaliu sprendimu.

Dienos bėgyje savo nuomonę pakeičiau, nes oponentai turėjo kurkas daugiau kibimų, bet faktas ,kad bet kada gali užkibti didesnė žuvis kuri išvestų į priekį, nedavė ramybės, tad sistemos nekeičiau. 

Tą dieną turėjau tik keletą kibimų, abu realizavau. Po 5 valandų žūklės turėjau molvą 5-6 kilogramų ribose ir nedidukę brosmę kiek didesnę nei kilogramas. Varžovai turėjo šiek tiek daugiau, bet jų laimikiai buvo mažesnio kalibro, iš 5 buvau 3 arba 4.

Gryžus krantan ir stebint kitų dalyvių laimikį buvo aišku - diena nekokia, žuvis neaktyvi.

Buvau vienas iš pirmųjų prie svarstyklių, štai čia mano diena ir baigėsi, kuomet dėl nepilno žuvies gerklės perpjovimo (bløgging), buvau pašalintas iš varžybų. Žuvies neužskaitė, o aš nereiškiau jokių pretenzijų, pasišalinau nukabinęs nosį. Nekokia diena, jau nekalbu apie tos minutės vidinę būseną.

Kolega Mantas pesimistiškau pradėjęs varžybas sulaukė savo žvaigždžių valandos ir iš 40 dalyvių liko 5-tas, bei 1-mas tarp savo, Bergeno,  klubo dalyvių. 

ŠEŠTADIENIS

Antra diena.

Sekmadienis. Kadangi varžybos vyksta visiškai šalia, automatiškai jaučiasi atsipalaidavimas. Sekmadienio maršrutas turėjo būti identiškas šeštadieniniui, deja apie kelto grafiko pasikeitimą niekas nepagalvojo, tai pastebėjau tik 5.00 ryte. 6.50 maršrutas sekmadieniais nekursuoja, liko 2 variantai: 5.50 ir 7.50, pastarasis nebetiko, nes reikėjo būti bent pusvalandžiu prieš varžybų pradžią, t.y 7.30 val ryte. 

Per 10 minučių susiruošiau ir su kolega jau lėkėme kelto link, deja paaiškėjo , kad kolega pamiršo pasiimti rūbus žūklei, teko grįžti atgal, į keltą jau nebespėjome, pritrūko vienos minutės, keltas prieš pat nosį nuplaukė tolyn. Vietoje likusių 7-8 kilometrų, reikėjo važiuoti aplink, nei daug nei mažai lygiai 200 kilometrų, neblogas rytinis pasivažinėjimas.

Pagaliau buvome vietoje, niekur nereikėjo skubėti, aušo dar vienas lietingas rytas.

Šiandien burtai lėmė žūklę žvejybiniame laive, kiek mažesniame nei vakar dienos. Gavau vietą laivo gale, man patiko, vienintelis minusas paaukštinti bortai, teko žvejoti pasilipus ant apverstos dėžės.

Pirmas sustojimas fjordo įlankoje, kapitonas tikina radęs saidų, gylis 150-160m.

Pirmi kibimai, pirmos ledjūrio menkės Mano meškerykotis tyli, gaudau nuo dugno, didesniais masalais, kolegos traukia saidas. Taip tęsėsi iki valandos. Kažkam kibo, kažkam ne. Gale kartu su manimi žuvavęs norvegas sušnabžda,- “50 metrų po laivu”. Žuvis aukštai virš dugno. Vistik mano didelės sistemos jos nedomina, teko mažinti. Pakeitus sistemėles mažesnėmis iškart sekė kibimai. Žuvis kibo labai atsargiai ir tik pakirtus suprasdavai, kad toks atsargus kibimas dar nereiškia, kad masalą čiupinėja mažos žuvys. Žuvis buvo padoraus svorio, individai nuo 1-7 kilogramų. Deja pagauti didesnę saidą reikėjo mokėti, tikslus gylis, tinkalas masalo pateikimas ir pravedimas, visa tai ir lėmė sėkmingą žūklę. Aš mažai susidūręs su šitos žuvies gaudymo subtilumais, bet iš principo žuvis savo elgsena man labai priminė lyrus, o su jais man yra tekę susidurti daug dažniau, tad šiokią tokią techniką pamėginau pritaikyti ir gaudant ledjūrio menkes, taktika pasiteisino.

Per visą varžybų laiką pagavau virš dešimties saidų ir brosmę, keletas žuvų paspruko jas jau bekeliant į laivą, nuostolis, bet visko pasitaiko. Didžiausia žuvis 3-5 kg, likusios 1-2 kg.

Laive likau paskutinis iš 5. Svarstyklės sustojo ties 27- niais kilogramais, kogero pirmas rezultatas tarp saviškių klubo narių ir galimai dešimtuke tarp visų dalyvių. Deja šiose varžybose, kitaip nei klubo varžytuvėse, kitoks taškų skaičiavimo principas. Likau tik 18- tas ir 4-tas klube.

Tą dien nuskendo vienas iš laivų, laivas kuriame man teko žvejoti šeštadienį. Visa laimė žūklė vyko fjorde, tad niekas nenukentėjo, laivas nuskendo ties 50 m gelme. Visas žūklės inventorius kartu su juo. Visuomet mūvėkime gelbėjimosi liemenę, tai gali išgelbėti gyvybę. Niekas tą dien nenorėjo skęsti , juodas humoras.

Taigi visos viltys kažkiek pasistūmėti pirmyn , žlugo. Nors po 6 varžybų vis dar esu 3-ioje pozicijoje savo klube, bet turin omenyje , kad geriausią rinks atsižvelgiant į 5-kių geriausių varžybų rezultatus, tikimybė likti pirmų vargiai įmanoma.

Puikios varžybos, puiki patirtis… Nėra ko pergyventi, viskas dar prieš akis…

R.I.P

Rugsėjis, 17-oji.

Po paskutinės įspūdingos žūklės, pasibaigusios nauju asmeniniu rekordu, išaušo rytas vėl išmėginti laimę. Kaip ir visuomet orų prognozės tiek džiugino, tiek ir graudino staigiomis nelauktomis orų permainomis. Ir va dar išvakarėje stebėtos prognozės pagaliau eilinį kartą iškrėtė netikėtą pokštą, tik šį kartą gerą, vėjas rimo ir rytojaus dienoje atsirado gerų orų koridorius. Vėjas ryte turėjo būti 5 m/s, srovė jūroje minimali, vėjas šiaurinis, banga 1.0-1.2m.

žūklė nuo 8.30 iki 12.00

Rytas aušo, kur ne kur suklykdavo sunerimęs paukštis, rankos atrišinėjo laivelį laikančias virves ir kelionė prasidėjo. Jūra kuo gilyn tuo darėsi neramesnė , bet reikalo panikuoti nebuvo.

Šiandien eilinį kartą tikiuosi pagauti didelę ledjūrio menkę, ji kažkur vėluoja, turiu duomenų ,kad viena kita jau pasirodė, viltis miršta paskutinė. Pirmas nuleidimas, tos pačios 12 cm kalmarų imitacijos sistemėlės, viskas paprasta ir patikima, nieko naujo. Pirmas kibimas, pirmoji molva. Gylis kaip visuomet 120-150 metrų. Molva į rekordus nepretenduoja, 7-8 kilogramai. Puiki žuvis.

Antroji žuvis brosmė, kažkas naujo, individas nedidelis iki 3 kilogramų svorio.

Po keleto žuvų situacija ima aiškėti, dreifas nedidelis, kaip ir visuomet šiaurės link, vanduo aukštas. Šiaurinis vėjas pristabdo valtį, ko pasekoje dreifas dar sulėtėja, puiku. Vandens lygiui krentant, dreifas ims stiprėti ir turėtų keisti kryptį pietų link. Na buvo ne visiskai taip kaip prognozuota, bet dėl dreifo stiprėjimo buvau teisus, kryptis šiek tiek pasikeitė, bet žvejoti dar buvo įmanoma.

Trečias kibimas. Žuvis didėja sulig kiekvienu kartu. Šį kart žuvis buvo gerokai virš dešimties kilogramų. Nuo aukštos ir ilgos jūrinės bangos pablogėjo savijauta, ne kartą teko pakabėti virš borto, tiesiogine to žodžio prasme.

Kartu šalia manęs bangose suposi kitas žvejų mėgėjų laivas, bemaž du kart didesnis už manajį. Bežiūrint kaip jį mėto it šapą, galėjau puikiai įsivaizduoti kokį vaizdą jie mato žiurėdami į mano pusę.

Pasisveikiname, į klausimą ar pagavau saidų, atsakau , kad ne, tuo tarpu traukdamas dar vieną molvą virš dešimties kilogramų. Jie palaukia, įvertina mano laimikį ir dingsta tolumoje, regis tai nėra žuvis kurios jie ieško.

Paskutinį kartelį grįžtu į pradinį tašką, dreifas vis stiprėja. Vėl kibimas, žuvis priešinasi stipriausiai iš visų šiandienos priešininkų, neabejotinai 10+.

Laimikis iškyla toli nuo valties, taip žuvis didelė, bet tikrai ne didesnė nei 20 kg, bent jau tokį sprendimą darau į ją pažiūrėjęs. Krante pasverta žuvis rodė 17,82 kilogramo, solidu. Kiti laimikiai : 14, 13.66 ir dvi po 8kg.

Prabuvęs mažiau nei 3 valandas, judu kranto link. Diena baigta.

Kogero tai paskutinė šių metų išvyka tolyn nuo kranto, sulig kiekviena diena jūra vis labiau pyksta, banga vis didėja ir gero žvejybinio oro vis labiau trūksta, valtis tiesiog neskirta kovoti su neramia jūra.

Regis ledjūrio menkės taip ir linksiu nepagavęs, tos didžiosios, tos kuri 9-12 kilogramų svorio.

Nuostabi gelmė... Rugpjūtis.

Rugpjutis, 24-toji. 

Jau niekam nekelia nuostabos didžiulių molvų nuotraukos,  ypač kai kalbama apie vasaros pabaigą ir rudenį.. Taip…

Butent šis metų laikas pats geriausias metas šioms žuvims gaudyti, ogi kodėl? Tiesiog dėl kelių esminių aspektų. Pirma - vasaros pabaiga ir ruduo visuomet lydimi stabilių ir mažai permainingų orų, kas leidžia išeiti tolyn į jūrą daug dažniau, antra - apart molvų, kurios šeip jau kimba ištisus metus, priekrantės vandenis pasiekia stambesnė ledjūrio menkė, suaktyvėja jūros lydekos ir kita žuvis.

  Į jūrą plaukiu keletą kartų mėnesyje, kartais daugiau, kartais mažiau, priklausomai nuo oro salygų ir laisvo laiko. Jau keletą dienų prieš žūklę stebėjau orų prognozes, atrodė ilgai lauktas metas atėjo, jūra kasdien vis rimo, aukšto slėgio banga šiek tiek krito žemyn ir turėjo vėl kilti. Aš kaip tik ir papuoliau tarp to kritimo ir kilimo, idealios salygos.

Kadangi taškas kurį norėjau patikrint randasi tolokai jūroje, ne visada yra galimybių ten patekti, bet šį kart viskas linko link gerosios pusės, nutarta aplankyti būtent tą sritį ir ten mėginti pagauti didesnę ledjūrio menkę / saidą arba molvą, kurių ten tikrai yra.

Kadangi labiausiai konfotiškai jaučiuosi būdamas vienas, tai šis kartas nebuvo išimtis. Kompanionai nėra blogai, bet žvejodamas vienas turi ir savų privalumų. O dabar grįžkime prie temos.

18 pėdų laivelis juda tikslo link, vidutinis greitis 12-13 mazgų. po kurio laiko būnu vietoje. Tos dienos tiklas patikrinti visus turimus taškus. Stoju prie pačio artimiausio. Gylis standartinis neviršija 150 metrų. Išsitraukiu sistemas, viską susiruošiu, kad būtų patogu ir vėliau nereikėtų kažko ieškoti. Ant kabliukų gula skumbrės filė išpjovos, Echolotas rodo judėjimą 30m nuo dugno. Mintyse šmėsteli ledjūrio menkės siluetai, negi tai jos. Pirmas stuktelėjimas į dugną ir pirmas kibimas. Nesunku suprast, kad žuvis didelė, ritės stabdis suurzgia ir aš vis labiau įsitikinęs kad tai solidi “saida” , nes žuvis masalą griebė būtent 20-30 m nuo dugno. Deja…   Į dienos šviesą išnyra molva, įskaitinė.

žuvis gerokai virš dešimties kilogramų, toks vaizdas tikra palaima žvejui ir ypač pirmomis žūklės minutėmis.

Vėliau buvo tik dar įdomiau. Po nedidelės foto sesijos grįžau į pradinį tašką ir vėl viskas iš naujo, tik šį kart masalą stvėrusi žuvis buvo panaši, o gal net ir didesnė nei mano paties pasiektas šios rūšies rekordas. Kaip vėliau paaiškėjo , ant kranto pasverta žuvis rodė 20.66kg. Naujas asmeninis rekordas.

Add caption

Visas kitas molvas pagavau būtent tame pačiame taške. Azartas baisus dalykas, bet logika sakė, kad žuvies turima pakankamai, tad nutariau neeikvoti jūros išteklių ir be reikalo negaudyti. Paplaukiau keletą kilometų iki kito turėto taško su mintimi pagauti kitos rūšies individą, deja pirmu nuleidimu valo gale turėjai tą pačią molvą , virš 10 kilogramų. Tai buvo paskutinis taškas, nutariau plaukti namo. Žūklę pradėjęs 8.00 ryto 12.00 jau keliavau kranto link. Atmetus laiką sugaištą fotografuojant žuvį, bei pauzę per kurią pietavau, lieka 3-3.5 valandos max. 

107kg visumoje. 8 molvos, 0 nerealizuotų kibimų, viskas kaip sviestu patepta :)

Didžiausi individai :  20.66 (naujas rekordas), 20.22, 19.84, 12.61, 11.88, 10.6, 6.79, 4.34.

Įrankiai kaip visuomet, Daiwa saltist 30-50 lb kotas, Shimano tiagra 30A, valas 0.30-0.35mm powerline, svarelis 760gr, sistemėlės rištos paties, 12 cm kalmariukai 6/0 kabliukai viršuje ir 8/0 apačioje, masalas skumbrė ( tiek filė , tiek visa).

Visa žuvis pagauta ant apatinės sistemėlės.