Gruodžio 10- toji

Pagaliau pirmas išplaukimas. 6 mėnesiai, tiek laiko prabėgo po paskutinio karto, dabar valtis turi naują variklį bei pavarų dėžę. Ilgai, oi ilgai bėgo tos dienos, sunkiausia buvo išgyventi rugpjūtį -rugsėjį, kuomet orai buvo palankiausi žūklei, kiekvieną dieną švietė saulė, vėjo beveik visiškai nebuvo, tobulos salygos išplaukti tolyn į jūrą, deja. Kaip ir kiekvienais metais vis tikiuosi, kad kiti metai bus geresni ir be gedimų. Bet grįžkime prie esmės.

Gruodžio 10-oji, rytas. Skubėti nėra tikslo, 9.00 ryto dar beveik tamsu, pajudėjau tik 9.30. Tikslas netoliese, pora perspektyvių vietų netoli fjordo, toli nuo ošiančių jūros bangų, ramybės kampelis.Tikslas pagauti langių ir gerai praleisti laiką. Diena trumpa 16.00 praktiškai tamsu, tad turėsiu geras 5 valandas žūklės. Po pusvalandžio būnu vietoje, turiu pasiėmęs inkarą, tikslas kuo ilgiau žuvauti didesniame gylyje. 

Šiandien pirmą kart naudosiu naujai įsigytą ritę, shimano tiagra 30A, visas komplektas paruoštas. Kotas 30-50 lbs klasės, st croix pagrindas, visa kita surinkta pagal užsakymą, kada žuvauju vienas galima paiimti brangesnį įrankį, nes niekur neskubu, niekas nenukris, nieko niekas neužlips, ko nepasakysi apie varžybinę dieną su klubu.

Shimano Tiagra 30A

Taigi, echolotas rodo 150+ metrų, pirmas nuleidimas, ramu… antras užplaukimas, ramu…   Pakeitus žūklės vietą, kur gylis 80-100 metrų, sulaukiu pirmo kibimo, taip! Valo gale kažkas sėdi, didesnis, tai reiškia galimai daugiau nei 3 kg . Bijojau vieno varianto, kad tik nebūtų ryklys, bet buvo bandymas bėgti ir šiaip žuvis buvo gal kovingai nusiteikusi kas nelabai panašu į ryklio elgesį, užkibus pastarasis būna gan vangus, apatiškas. Paviršiuje pasirodė langė, plona ir ilga kaip močiutės šluota, 4-5 kg svorio riboje. Bet kaip sakoma, “gera pradžia tik pusė darbo”. Daugiau kibimų nesulaukiau, vėl grįžau į gilesnius vandenis. Ten ilgai laukti neteko, kibimas po kibimo, bet vien tik rykliai ir gan padoraus dydžio.

Kurį laiką buvau užsiinkaravęs virš 140+ metrų gelmės, deja po 3 ryklių,  sugautų per dešimtį minučių, išgaravo noras ilgiau su jais vargti ir veltui maitinti juos skumbre, kurios atsargos greit mažėjo.

Skumbrės Fliperis, 16 cm kalmaras, 10/0 balzer kabliukas, apsukta elastiniu siūlu

Visą dieną praleidau toje pacioje vietoje, niekur toliau neplaukiau, diena trumpa, neverta laimės ieškoti. Meginau mažesnius masalus, deja juos atakuodavo gausųs ledjūrio menkių bureliai. Sportinė žūklė.  Baigiantis dienai dėžėje gulejo langė,  2 juodalopės menkės, kurių viena apie 3 kg ir keletas didesnių saidų. Paleista virš 10 ryklių, tikslaus skaičiaus net neskaičiavau, visi vienos rušies.  Norvegiškai pigghå, ryklys su spygliu. Šitie rykliai yra saugomi ,jų  žudyti nevalia, beto jų spyglys turi bakterijų kurios pasunkins žaizdos gyjimą, jei netyčiom įsidursite, tad būkite atsargųs.

Pigghå (Squalus acanthias)

Langė užkibo ant viršutinės sistemėlės dalies, 8/0 dydžio balzer firmos kabliukas, masalas: skumbrės filė.

Apatinė sistemėlė, valas 1.2 mm mon. suktukas 1/0 dydžío

Visas sistemėles galite pažiūrėti senesniuose postuose.

Julefest, kalėdinis festivalis

Gruodzio 4-tosios rytas, judu Bergeno link. Šiemetinis, paskutinis metų festivalis bus rengiamas kitoje vietoje, Rognesundet, vos tik pervažiavus gražiai išlenktą Rogn tiltą, Øygarden komuna. Kaip visada vietoje būnu pirmas, nes suderint kelionės laiką sunku, neaišku ko tikėtis iš norvegiškų kelių, tad geriau išvykti anksčiau.

Vietoje būnu dar neprašvitus, rytinė kava, gaivus oras, pozityvi nuotaika, ar begali būti geriau?

Šiandienos loterija lėmė, kad žuvausiu 5 pozicijoje, naujame, dar nematytame laive. Tai kažkiek neramina, nes naujokai kaip žinia ne visada geriausias pasirinkimas.

3 laivai pajuda tikslo link, pro tiltą link atviros jūros, Banguotumas jaučiamas nežymiai, nors tolstant gilyn į jurą jaučiamas pididėjimas. Pirmas sustojimas, pirmos žuvys. Pulkeliai saidų, po laivą besivažinėjančios dėžės ir pirmi jūros ligos simptomai :) Laive 6 žvejai. Vienam žvejui prasibrovus pro saidų debesį pasiseka suvilioti dugne snaudusią 11 kg langę, bei po keletos minučių nedidelę menkę, man tuo ruožtu kažkas atitrūksta, visa kita tik smulkmė netelpanti į 50 cm ribą.

Nepraleidus nei valandos atviroje juroje, buvo priimtas sprendimas gryžti arčiau kranto kur maziau banguoja. Vienas komandos narys pasijautė “nekaip”, o ir pagrindinė sudėtis žvejų buvo pagyvenusio amžiaus, pažengusiųjų lygio aerobikos pratimai jiems buvo sunkiai įkandami. Kaip vėliau paaiškėjo, grįžimas arčiau kranto buvo pagrindinė mažo ir negausaus laimikio priežastis. Laivai pasilikę atviroje jūroje džiaugėsi laimikiais.

Tą dien vienam žvejui pavyko suvilioti 20.5kg langę, buvo sugauta keletas apie 10 kg sveriančių langių, bei menkė arti 10kg …

Outsideris  fone :), menkė  6+ kg

Man šios varžybos buvo visiškas fiasko, 1 įskaitinė brosmė svėrusi 1.4kg. Kartais laimi, kartais pralaimi. Kiti mūsų įgulos nariai taipogi negalėjo pasidžiaugti niekuo, apart lange  kurią pagavome būdami atviroje jūroje. Laivas liko paskutinis tarp 3.

Žvejota tik dugninėmis, masalas skumbrė arba sprotai. Gyliai nuo 80 iki 140, dažniausia tarp 110-150 m, palei rifo atbrailas.

Kitos varžybos 2017-tais, langių festivalis.

Dyzelinio variklio priežiūra

Kuomet matai palengva mirštantį tave į žūklę plukdančios valtelės širdį, jautiesi ne itin pakylėtai…. Toks jausmas aplankė vasaros pabaigoje, tiksliau tą kart mirtis ištiko ne pačią širdį, variklį, o pavarų dėžę, kuri po keleto pakartotinių vizitų servize, vistik neatlaikė krūvio ir nutarė pailsėti. 

Kaip kad G. Paškevičius dainavo: “nėra to blogo, kas neišeitų į gerą” , viskas ėmė ir pasisuko geriausia linkme.  18 pedų laivelis gavo naują širdį.

Na bet posto esme ne tame. Kadangi valtelė gavo naują variklį, reikia ir atitinkamos priežiūros, kad viskas nesibaigtų kaip su senuoju varikliu. 

Naujas variklis 4.4 moto valandos

Šiame poste pateiksiu pagrindines , dyzelinio variklio saugaus eksploatavimo subtilybes, kad  variklis tarnautų kiek galima ilgiau ir  žūklė dovanotų tik geras emocijas, be jokių nepageidaujamų staigmenų.

Taigi kas tas ponas, dyzelis batonas?

Jei jūs turite vandens transporto priemonę su dyzeliniu varikliu bus naudinga žinoti kad:

Naujiems varikliams turi būti atliekamas paruošimas, įvažinėjimas ( apkatkė ), dažniausia pirmas 50 moto valandų, priklausomai nuo variklio gamintojo ir galingumo, reikalavimai gali skirtis.

Prieš užvesdami dyzelinį variklį visuomet patikrinkite tepalo bei aušinimo skysčio lygį, aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis nėra rodiklis, kad skysčio lygis variklyje normoje, būtinai patikrinkite ar jo netrūksta pačiame variklio bloke.

Patikrinkite ar visi vandens padavimo mazgai atidaryti.

Jei variklis eksploatuojamas šaltuoju sezono metu, prieš jį paleidžiant būtinai naudokite variklio pašildymo žvakes arba atidarykite šaltos eigos sklendę (patsosas) jei variklis neturi pašildymo žvakių.

Dyzelinis variklis turi kurtis iš pirmo karto, nesukite starterio ilgiau nei 10-15 sec vieno kūrimo metu, taip galite sudeginti starterį. Jei variklis nepasileido, prieš pakartotinį kūrima užsukite vandens padavimą (ausinimo). Užsitęsęs paleidimo procesas gali užlieti variklio cilindrus vandeniu ir jį sugadinti. Užsukę bandykite dar kartą paleisti variklį. Variklui pasileidus jį iškart gesinkite, atsukite pagrindinę vandens padavimo sklendę ir vėl kurkite. Prieš pakartotinį kūrimą visuomet darykite 15 sec pauzę. Niekada nekurkite pakartotinai kol variklis pilnai nesustojęs, taip galite sugadinti starterį ir jo paleidimo mechanizmą.

Vandens padavimo sklendė ir šiukšlių gaudyklė

Variklis laikomas pilnai užšilęs kada aušinimo skysčio temperatūra siekia 60 laipsnių, tuomet jį galima eksploatuoti saugiai. Užkūrus šaltą variklį darbinę temperatūrą greičiau pasieksite plaukdami mažomis apsukomis ir mažu apkrovimu, taip variklis užšils greičiau.

Visuomet variklui dirbant patikrinkite ar aušinimo sistema funkcionuoja , ar išmetamas vanduo ( už borto ) iš variklio aušinimo sistemos ( vandens pompa).

Stebėkite impelerio būklę, ar nėra pažeidimų

Niekuomet neeksploatuokite variklio pilnu pajėgumu, pilnu gazu. Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, juoda spalva nurodo variklio perkrovimą ir trumpina jo tarnavimo laiką, sumažinkite apsukas.

Naudokite 70-85% nuo pastovių variklio apsukų jei plauksite ilgą atstumą( kruizinės apsukos). ( pvz : max engine rpm 3000, continuous 2900 . 85% nuo 2900 = 2465 rpm crouise ).

Kiekvieną kartą kada variklis ilgą laiką dirbo lėtomis apsukomis, pravalykite jį plaukdami netoli maksimalių apsukų ne mažiau 1 min, tokia aukštų apsukų terapija gali būti naudojama kiekvieną dieną, taip bus išmetamos kietos karbono nuosėdos susilaikiusios variklyje jam dirbant lėtomis apukomis. prailgės variklio tarnavimo laikas ir jo našumas.

Laiku keiskite variklio alyvą, priklausomai nuo gamintojo ir variklio galios maždaug kas 200-250 moto valandų. Dauguma greičių dėžių aptarnaujamos panašiu intervalu. Keičiant alyvą geriau nedapilti nei perpildyti, visuomet įsitikinkite, kad variklio alyvos matuoklė rodo normą, dar geriau žinoti kiek buvo ištraukta blogos alyvos, kad tiek pat papildyti nauja.

Jei vandens transporto priemonė nebus naudojama ilgą laiko tarpą, stenkitės kuro bakus palikti pilnus, temperatūros svyravimai, o ypač šaltuoju metų laiku, skatina kondensato susidarymą bake, kuris vandens pavidalu nusėda kuro bako dugne, o laikui bėgant gali patekti į kuro sistemą.

Bent kartą per menesį išleiskite vandenį iš kuro filtro su vandens gaudykle (jei toks yra).

Jei yra galimybė bent kartą per metus išvalykite kuro baką.  Pirkdami laivą atminkite jei laivas buvo naudojamas ramiuose vandenyse (pvz fjorde), tai prieš išplaukdami į atvirus vandenis būtinai išvalykite baką, nes didelė tikimybė, kad turėsite problemų ,būtent dėl to, kad laivas niekuomet nebuvo matęs didelių svyravimų, bangų, ir per tą laiką jeigu nebuvo periodiškai valomas bakas ten bus gausybė nuosėdų ir vandens, kuris užkimš filtrą vos išplaukus į neramius vandenis.

Dyzelinis variklis nemėgsta staigių apsukų šuolio, junginėkite greičio svirtį taip, kad nuo minimalių apsukų iki maksimalių užtruktumėte apie 10 sec, tas pats ir lėtėjant. Prieš užgesindami variklį leiskite jam padirbti lėtomis apsukomis iki 5 min, tai leis variklio dalims dirbusiomis aukštoje temperatūroje šiek tiek atvėsti, taip prailgės variklio tarnavimo laikas.

Pavarų perjungimo svirtis turi būti mušinėjama užtikrinai ir greitai, venkite lėto perjungimo, nes taip bus sudaroma bereikalinga trintis sankabos diskams, laikui bėgant jie gali nusidėvėti greičiau, kas prives prie mechaninio gedimo.

Nejunginėkite pavarų prie didelių apsukų ir pilnai nesustojus.

Laiku keiskite  galvaninį anodą (cinką), taip apsaugosite, variklį, bei kitas metalines dalis nuo korozijos.

Galbut dėka kažkurio patarimo Jūs vis dar plaukiate, jūsų variklis burzgia ir Jūs patenkintas plaukiate tikslo link. 

Linkiu daugiau gerų orų , gerų emocijų ant bangų ir žinoma laimikių.

Saidų festivalis

Lapkričio 5-osios rytas, žadintuvas suskamba 4:00, jaučiasi miego trūkumas, nes prieš varžybas nesimiega. Taip, šiandieną vyks saidų festivalis kurį kasmet organizuoja Bergeno žvejų klubas. Po puikaus starto pernykštėje šventėje kurioje pagavau didžiausią saidą 9,25kg ir užėmiau 3 vietą bendroje įskaitoje, norėtųsi tą patį pakartoti ir šiemet. Kitaip nei prieš metus, šiemet varžybos vyks Øygarden komunoje, Hellesøy. Taigi 150 km iki tikslo, 1 keltas ir pirmasis sniegas, puiki dienos pradžia.

Šiemet dalyvavo 15 žvejų, su manimi vyko ir kolega Lietuvaitis kuriam tai buvo pirmas kartas. 3 laivai 9.00 paliko prieplauką ir pasiskirstė po fjordą. Pirma valanda buvo daug žadanti, sekėsi sugauti šiek tiek saidų, ištraukiau dubletą 2 saidas, bendrai 5kg, po gero starto sekė štilis. Viso tą dieną suviliojau 5 saidas nuo 1.5 - 3 kg, bei keletą neįskaitinių žuvelių , bendras svoris 10.7kg , bendroje įskaitoje likau 6-tas, bet pirmas savame laive. Pirma vieta atiteko žvejui su 27kg žuvies, tarp kurių 13,6kg langė, pergalės garantas. Žuvis domėjosi mažais masalais, mažos sistemėlės su skumbrės porcijomis, didesnių sistemų vengė.
Gyliai nuo 90 iki 160 metrų, bandžiau keletą skirtingų sistemėlių tačiau pirmoji pasirodė laimingiausia, galima buvo visą dieną ja žvejoti, gal žuvies būčiau pagavęs daugiau, bet žinoti visko neįmanoma, tokia jau ta žūklė, nenuspėjama, varginanti, bet žavinga.
Kitos varžybos gruodį.

Saidos, didžiausia apie 3kg (spėju)

Saidos

Liko nebandyta,16 cm tą dien buvo didoki

Pagrindinė naudota sistema, 9 cm  kalmarai + 8/0 kabliukai

16cm kalmaras ir 10/0 kabliukas

Rugsėjis 13d - Pasiruošimas žiemai

Šiltasis metų laikotarpis kaip žvakės liepsna blaškoma vėjo tik suliepsnojo ir nurimo, dienos po Joninių nenumaldomai trumpėja, ryte saulė vis vėliau keliasi.  Ruduo metas kada žuvys sujuda, tarsi nujausdamos, kad fjordai greit ištuštės,  valgo daug ir viską.
    Žvejui ruduo paskutinis šancas pasidžiaugti gerais laimikiais bei pasiruošimas artėjančiam šaltajam sezonui, o taipogi masalo masiruošimas visiems metams.
 Šiandien išpuolė keletas valandėlių per kurias bandžiau pagauti skumbrių. Prieš keletą dienų per 1.5 valandos pavyko pagauti tik 12 vienetų, šiandiena per lygiai valandą ištraukiau 92 skumbres, taipogi turėjau šaunų lyro išpuolį, kuris baigėsi dalies sistemos netektimi ir velione skumbre, "profesionalo" akis pasvėrė , lyras ne mažesnis 5kg,  niekšas pateisino nerašytą taisyklę - visos didžiausios pabėga.
Žuvavau nuo kranto po vienu iš tiltų, srovė buvo gan didelė, metimai tolimi su 150gr pilkeriuku sistemėlės gale, sistemėlė iš 4 kaliukų, na dabar jau iš 3 :) , per valandą iš visų padarytų metimų 3-5 buvo tušti, visi kiti buvo sėkmingi, didziausia skumbrė  0.6kg, bet esmė pagauti daugiau mažesnių.

Šiuo metu turiu apie 100 skumbrių supakuotų po 8-10 vienetų, būtent tiek man reikia vienai žūklei.
Pernai turėjau pasiruošęs 300,  apie 50 liko...

Liepos 18-toji

Pirma žūklė po atostogų. Kadangi turiu svečių, kurie norėjo paplaukt į žūklę ir pamatyt jūrą iš arčiau, tik pasitaikius geresniam orui judame žvejot. Išplaukėme apie  17.00, po pusvalandžio jau buvome vietoje, vos 7 km, truputuką už paskutinių žemyno salų.  Buvome trise: mano sesuo, kolega Mantas ir aš. Kaip pridera pirmas kibimas buvo man, žuvis pakelta apie 20 metrų nuo dugno, atitrūko. Masalas skumbrės filė, tiksliau pusė skumbrės, visas šonas, meškerė dugninė, gylis 100-170m, svarelis 0,750gr, kotas 30-50 lbs.

Pūtė nepalankus vėjas iš jūros pusės, taigi kiekvienu užplaukimu kilome į kalną, kaskart reikėjo gerokai pavynioti valą, apačioje buvo gausu kliuvinių.. Antru užplaukimu vėl sulaukiau kibimo, vyniojant žuvį kibimo sulaukė ir kolega Mantas. Štai jau manoji žuvis paviršiuje, kaip sakant “iš akies“ pasvėrus turėtų būti 4-5 kg,  kolega ištraukia identiško dydžio langę. 2 langės jau valtyje,gera pradžia…

Na aš visą kelią juokavau,k ad turėsime bėdų, nes valtyje mergina. Prisiminus pastarajį kartą kada su seserim plaukėme žuvauti, tuomet mistiškai sugedo pompa skirta išpompuoti vandenį iš valties, teko naudotis rankine, situaciją blogino tai, kad valtis nuolat kaupė vandenį per nesandarią propelerio ir pavarų dėžės jungtį. Galima būti skeptiku arba optimistu, per šią žūklę lūžo kolegos meškerykotis PENN 15-40 lbs (berods), nutraukta sistemėlė, nutraukta virš 100-to metrų valo, galų gale vos ne vos pavyko įjungti bėgį, kad grįžti namo, valtis reikalauja naujos pavarų dėžės, senoji jau ilgą laiką atitarnavusi kaskart veikė vis blogiau.  Na bet mes būkim optimistai, tai tik sutapimas, argi ne ? :)

Atostogos

Na šia tema daug kalbėti nereikia,  pagaliau vaziuoju atostogauti. Mėnesiuką, o gal ir daugiau. Gerų vasariškų akimirkų Jums blogo skaitytojai ir jums žuvys kurios liksit nesužvejotos. Grįšiu pailsėjęs su naujais tikslais ir naujais postais.

Trakai, Lietuva

Štai ir vėl minu akmeningą Norvegijos žemę...  Gryžęs lietuvėlėn į žūklę susiruošiau tik kartą, kaip ir pernai aplankiau tą patį vaikystėje išbraidžiotą upelį. Vietiniai kalba, kad vasaros mėnesiais jį siaubia elektrikai ir tinklautojai, tad gerų rezultatų tikėtis nežadėjo. Pražingsniavęs trasą  (apie 5 km) sugavau 1 lydekaitę, neką didesnę nei pirmo numerio mepsiukas ir apie dešimtį upėtakių, daugiausia mažų, individai iki 10cm,  keletą 20-25cm ir vieną didesnį virš pusės kilogramo (netikslus svoris), visi išgyveno išskyrus vieną, jam kabliukas įsmigo į kaklą, paleistas neatsigavo, patyrė perdaug streso ir nukraujavo, ne pats maloniausias vaizdas žinoma...

Naudojau vidutinio galingumo spiningą, sukriukes 0 ir 1 dydis ir pintą valą... Ne specialistas, bet spėju mono  geriau tam tiktų, kad ir kaip ten bebūtų, ką turėjau tuo ir gaudžiau.

Ponia langė

Kiekvienas  norime pagauti žuvį vertą svajonės, bet tai pasiekiama nelengvai. Norvegijoje tikrai daug žuvų rūšių kurios gali pasiekti įspūdingus dydžius, sužvejoti tokią žuvį tai jau dalis tos svajonės, šiandien bandysime atskleisti paslapties šydą apie vieną iš tų didžiųjų žuvų - langę.

Langė ištisus metus gaudoma žuvis, daugmaž vienodai kimba visais metų laikais,i šskyrus periodą kada neršia ( balandis-birželis)  ir po, tada jos būriuojasi ir žūklė tuo laikotarpiu duoda geriausius rezultatus. Langė dugno žuvis, tačiau ieškodama maisto nevengia pakilti ir aukščiau nuo dugno,  langė didelė žuvis todėl ir grobis kurį ji medžioja yra didelis: ledjūrio menkės, jūros ešeriai, kalmarai,krabai praktiškai viskas kas atsiduria šalia alkanos langės tampa potencialiu grobiu..

Keletas mokslinių faktų:   

Paprastoji mola arba tiesiog molva (langė) yra didelė menkių šeimos žuvis. Aptinkama Atlanto vandenyne, aplink Islandija, Britų ir Farerų salas, palei visą skandinavijos pakrantę, bet kuo šiauriau tuo rečiau. Suaugusi žuvis gali siekti 2 ir daugiau metro, didžiąją gyvenimo dalį praleidžia gelmėje. Maži individai puikiai jaučiasi arčiau krantų, gilesnėse priekrantės juostose, kai tuo tarpu dideli egzemplioriai aptinkami toliau nuo kranto, atviruose jūros plotuose, gyliuose nuo 60 iki 1000 metrų.

Neršia balandzio-birželio mėnesiais , 100-300 metrų gylyje, pagrindinės nerštavietės tarp Islandijos ir Škotijos, bei palei Norvegijos pakrantę iki Vesterålen. Yra dvi langių rūšys, paprastoji ir mėlynoji, kuri yra rečiau sutinkama, bei laikosi giliau ir yra mažesnė svoriu.

Kur ieskoti:    

Kietas dugnas, arba iš kieto į minkštą dugną pereinantys plotai puikiai tinka. tTnkamiausi gyliai tarp 100 iir 400 šimtų metrų, kur dugnas nelygus, šlaitai apaugę koralais, kita dugno augmenija, kur puiki terpė augti kitoms mažesnėms žuvims, kuriomis minta langės. Aptikus tokią vietą ir pagavus vieną ar keletą langių, pravartu atsiminti, kad jos mėgsta būriuotis, tad kartais ties tuo pačiu rifu galima sužvejoti keletą egzempliorių,  tokioje vietoje vertėtų grįžti ir vėl pamėginti praplaukt iš naujo, patikrinti išsamiau.

Kuo gaudyti: 

Gaudyti galima sunkiais pilkeriais su žuvies porcija ant trišakio, bet bene geriausias būdas yra naudoti dugninę meškerę. Naudoti viršutinę sistemėlę iš vieno ar keleto kabliukų ir apatinę sistemėle, kaip atraktorių galima naudoti nerudijancio plieno ar žalvario sukriukes, baltos arba fosforo spalvos guminukus. Stengtis apatinę sistemos dalį laikas nuo laiko užlaikyti ant dugno, bet nenusivilkite jei esant dreifui arba dugno nelygumams tai sunkiai seksis padaryti, besimaitindama langė paskui grobį be vargo pakyla ir 5 metrus nuo dugno.

Masalui naudokite skumbrę ,silkę , praktiškai visą daug žuvies riebalų turinčią žuvį, taipogi puikiai tinka saida, lyras, lašiša arba “sumuštinis” iš keleto žuvies rūšių. Nepamirškite kartas nuo karto pastuksenti švinu į dugną, tai patraukia žuvies dėmesį ir gali būti vienas iš puikios žūklės paslapčių.

Įrankiai: 

 Idealiausias meškerykotis gaudant giliai, dugninė meškerė 30-50 lbs klasės, naudojant mažesnius svorius galite išsiversti ir su 20-30 lbs klasės kotu, visgi 30-50 lbs rekomenduojamas kaip universalus . Ritę rekomenduojama turėti didesnę, kad tilptų bent 500 metrų valo, 2 greičių ritė - pranašumas.Valas pintas 0.32-40 mm, 4 arba 8 gijų atitinkamai pagal kišenę, sistemos rišamos ant 1.0 - 1.4mm monofilamentinio valo, 1.0 mm idealiausias, nes storinant valus storėja mazgai, automatiškai kabliukai didėja, nes vargu ar praversite 1.2-1.4 mm valą pro 5/0- 7/0 dydžio kaliuko akelę.  Kabliukai naudojami nuo 5/0 (mažas) iki 12/0 (didelis), universalus dydis 8/0, Owner, Mustad bei Gamakatsu kabliukams, kitų gamintojų dydžiai gali skirtis, kaikurių itin ženkliaii, todėl prieš perkant internetu, visada vertetu “pagooglint” arba realiai pamatyti pas kažką kas turi.

Sistemėlių mazgai: 

 Rišant sistemėles iš 1.0-  1.4 mm mono, padaryti idealų mazgą gali tapti iššūkiu. Ką aš rekomenduoju?  0.8 mm mono idealiai rišasi su visais mazgais, tiek UNI ( GRINNER) , TURN BLOOD, PALOMAR.. bet pasaka prasideda į rankas paėmus storesnį valą :) Visiems mazgams su storais mono naudoju TURL  mazgą, jis nėra toks stiprus kaip kiti,  bet valo storis kompensuoja tą minusą, mazgas atrodo idealus ir mazas.

Taipogi DROPPER mazgas, universalus mazgas komponentų ant sistemos tvirtinimui, gali būti naudojamas tiek dvigubas, perveriant kabliuką, tiek nukirpus vieną giją ir kablį rišant ant vienos gijos. ( video medžíaga apačioje )  Kokius komponentus naudoti rišant sistemėles yra kiekvieno skonio reikalas, tinka tiek kalmaro imitacijos, aštuonkojo imitacijos, vadinamieji “pipirai”,  guminiai riperiai bei tvisteriai, nerūdijančio plieno lapeliai ir t.t

LANGIŲ ŽŪKLĖ FRØYA  :   https://vimeo.com/106274282 

Geguzė 2016.05.07 Karalienė brosmė

Kuomet visi laukė šilto savaitgalio ir teigė, kad termometras rodys gerokai virš 20 laipsnių šilumos, aš jau buvau numatęs dieną, prieš pat smogiant šilumai, dieną žūklei.

Diena turėjo būti apsiniaukusi, protarpiais su lietumi, temperatūra iki +10 , ryte vėjas turėjo būti minimalus 1-3 m/s, popiet kilti iki 9 m/s, vėjas nepastovios krypties.

Viskas kaip ir sutapo, ryte pūtė švelnus vėjelis, banguotumas buvo minimalus, popiet šiek tiek nulijo, bet buvo šilčiau nei prognozuota.

Susiruošiau iš vakaro, viskas buvo paruošta, prieplauka vos už 200-300 metrų, tad niekur neskubėjau. Plaukiau vienas, išplaukiau prieš 8 ryte, už gero pusvalandžio buvau vietoje, ten pat kur ir balandzio gale. Gyliai tarp 45-80m. Minutės bėgo, kibimų nebuvo, porą kart grįzęs atgal ir nesulaukęs jokių kibimų, paplaukiau gilyn 100-150 m gelmėn. Kaip ir tikėtasi kibo tik nedidelės brosmės, ne itin mėgstama žuvis :) Bandžiau kitas seklumas kur gyliai vos 9-35 metrai, ten taipogi tuščia, niekas nekibo. Kadangi turėjau tik jūrinį meškerykotį tai galimybių pasvaidyt guminuką neturėjau, praradau galimybę suvilioti vieną kitą lyrą.

Taip ir klaidžiojau nuo šlaito iki šlaito, kibimai pastovųs, žuvis pastovi - karalienė brosmė iki 3kg…

Žūklės pabaigoje šeip ne taip pavyko pagauti langę 5.96kg iš 140 metrų gelmės, pavyko rasti žuvingą vietą, kaskart vos nuleidus masalą buvau tikras, kad vos po keleto minučių trauksiu eilinę brosmę… Ilgainiui ta monotonija pabodo, beto mįslingu būdu netekau dalies sistemos. Laikrodis rodė 14.40, tad nusprendžiau plaukti namų link, kaip sakoma “neprilaižiai ir neprilaižysi”.

Naudojau 750 gramų svarelį, viršutinė sistema iš 2 kalmaro imitacijų su 8/0 dydžio kabliukais, apatinė sistemėlė 30 cm savage gear reel eel guminukas su 10/0 kabliu, masalas skumbrės filė.

Balandis 2016.04.30

Balandžio mėnesį teko žūklauti tik keletą kartų , visus tris kartus iš valties , pirmoji žūklė pučiant 10m/s vėjui nelabai nusisekė, antroji buvo šiek tiek geresnė. Išpuolė puiki proga išplaukti į platesnius vandenis,  pasisekė pagauti porą gražesnių menkių iki 5 kilogramų ir porą rimtesnių lyrų ( didžiausias 5.2kg ) , deja fotoaparato taip ir nepanaudojau, vis tikėjausi kažko įspūdingesnio, bet taip ir nesulaukiau, beto sveikata šlubavo, nuolatinis supimas švelniai glostė ne tik galvą ,bet ir pilvą….

Baigiantis paskutiniai balandžio savaitei orų prognozė vėl džiugino, puikus oras 30-tą dieną, tyla prieš artėjancius vėjus…

Susibūrė 3 žvejų grupelė, maksimalus skaičius tokioje mažoje valtyje, kapitono “baranka” ir pareigos atiteko man,  buvo nutarta plaukt ten pat kaip ir prieš savaitę, seklumos jūroje 13-15 km nuo kranto.

Orų prognozė nuolat keitėsi, bet ydienojus jura turėjo rimti iki 1-3 m/s, mums paliekant prieplauką pūtė švelnus 7 m/s vėjelis, banga žūklės vietoje turejo būti apie 1.9 metro.

Orų prognozė būtent toje vietoje

Po gero pusvalandžio buvome vietoje, banga, kaip ir pranašauta, buvo solidi, valtį nešė jūros link, srovė buvo kranto link, dėl tokio puikaus suderinamumo dreifo padarinių beveik nejutome.

Echolotas po valtimi rodė 55 m gylio, pirmi masalo nuleidimai, staigus kibimas vos tik masalui pasiekus dugną ir taip 3 kartus is eilės, visus kartus ant kabliuko papuolė lyrai apie 1- 3 kg. kolegų spagos tylėjo. 

Naudojantis  isailor programėle telefone, grįžome į pradinį startinį tašką ant kalno viršūnės stuksančios po vandelniu 55 metru gylyje. Vėl bandome laimę, šįkart susidomi menkės, nedidelės iki poros kilogramų, vėl grįžtam atgal ir  bandome laimę iš naujo. Pagaliau visiems trims pasiseka pakabinti po žuvį, kolega Egidijus ištraukia 2 puikias menkes, abi virš 5 kg kiekviena, manoji taipogi virš 5 kg , kolega Mantas tenkinasi šiek tiek mažesniu laimikiu.

Kadangi šioje trijulėje aš labiausiai pakertamas bangų,t ai be klūpėjimo persisvėrus per bortą neapsieita, kaip,  kad juokavome, tą dien turėjau 5 priėjimus, kurie jėgų tikrai nepridėjo. Tie kam šis jausmas pažystamas puikiai supras, kad tuomet neberūpi jokie fotoaparatai, neberūpi jokie blogai ir video montažai :)

Tądien kibimai liovėsi vidurdienį, įdienojus kibimai tapo retenybe, keitėme žūklės vietą, bet nieko didesnio taip ir nepagavome, vėjas nurimo, matomai srovė taipogi pasikeitė arba sustojo, žuvis tapo pasyvi, tad nutarėme grįžti kranto link..

Visos žuvys buvo pagautos dugnine meškere, masalui naudojant skumbę. Sistemėlės tos pačios kaip ir visada ( žiūrėti senesnius postus). Viso tądien pagauta apie 50-60 kg žuvies..

   Žūklės plotai bandyti tik keletą kartų, nenuvylė, tad ten dar grįšiu rudenėjant, po vasaros atostogų..

Manasis laimikis

Pasivaikščiojimas ant prieplaukos ... 2016.04.03

Balandžio 3-ioji, sekmadienis. Ir štai po mišių susiruošiau į žūklę...   cha cha baikas dėdis Donatas mėto, Donatas nėjo į mišias, jam nėra nieko  šventesnio už žvejybą.

O buvo taip...
Ryte Donatas atsibudo,  pavalgė ir jau tada buvo piktas, dabar klausit : "Tai ko čia taip?". o aš jums atsakysiu, čia dėl to kad kiti dėdės jau plaukė su valtim link tikslo, o manęs ten nebuvo ir aš liūdėjau.  Dėdis sugalvojo planą, pasiimti dukrą į žūklę ir palikti "логово зверя" , kad tik užmesti meškerykotį. Taip dėdis Donatas ir padarė...

Sėdau mašinon pasiėmęs kartu dukrą, po 10 minučių buvome vietoje, kelias netolimas, vos 13 kilometrų... Vykome kaip ir praitą kartą ten pat, ant Skjerjehamn restorano krantinės. (Sogn og fjordane, Gulen)

Išsitraukiau dar sustingusią skumbrę, pasiruošiau porą atraižų, pasodinau ant kabliuko ir nuleidau žemyn. Gylis po prieplauka plius minus apie 30 metrų.. Pirmi kibimai, pirmi žuveliokai, vietiniai ėdrūnai: Trisopterus minutus/ Mažoji menkutė.  Tai pagrindiniai gyventojai, jų čia apstu...
Periodiškai dedu masalą ant tuščio kabliuko, nes jo paprasčiausia nebelieka vos nuleidus ir neilgai trukus užkabinu tikrai kažką kitokio, meškerykotis linksi, sudirba nepriveržtas ritės stabdis.
Pirmoji ir didžiausia mano pagauta mažažiotė plekšnė (lomre) , 0.84 kilogramo...
Gražu net žiūrėti, keistas laimikis, akiai nematytas...
 Po to seka pauzė, nieko nepagaunu apart sprindžio dydžio menkučių...
Vieną iš jų švystelejus atgal, ją beneriant tiesiog akyse sunaikina lyras išniręs iš gelmės, "aha koks , tuoj aš jį", dedu didesnį gabaliuką , leidžiu žemyn, ir rajūnas neatsilaiko eiliniam skaniestui, kova ilgai netrunka, nes veiksmas vyksta akimi įžiūrimame gylyje...
 Lyras krante , svarstyklės sustoja ties 3.2 kilogramo.

Tai buvo vienintelis didesnis tos dienos lyras. Per kitą likusį laiką sumedžiojau dar 2 mažažiotes plekšnes (600-800 gr), 1 ligotą menkę iki 4 kilogramų, kurią paleidau ir kuri dar gerą pusvalansį niekaip nerado jėgų panerti, nes atrodė išties nekaip, bei lyrioką su keletu saidų...

Žūklei įpusėjus atvažiavo kolega, kuris sumedžiojo 4 plekšnes, tris lomre ir vieną paprastą, geltonpelekę. Diena subjuro, pradėjo lyti, dukra sušalo , o ir dėdė spėjęs nutraukti keletą masalų prarado azartą ...

Taigi tokia tatai sekmadieninė žūklė...

P.s:   dėdžiai iš valties tądien pagavo 5.2 kg lyrą, tai ir buvo jų koziris, didžiausia tos dienos jų žuvis...
Manoji vis dar plaukioja, ten kur nuo kranto nedamesiu, bet aš jai dar pakursiu pirtį iš valties, lai ganosi dar...

Lomre bei geltonpelekė

Sistemėlę naudojau tą pačią kaip ir praitą kartą...

Pasivaikščiojimas ant prieplaukos...

Šiandien diena ūkanota ir lietinga, kranto link ritasi vėjo genamos bangos, nekokia diena sėdėti ant kranto ir mirkti, tačiau galima pamėginti laimę nuo prieplaukos, kur pasislėpus už namelio ant vandens galima visai smagiai pavakaroti...

Įkvėptas entuziazmo po vakar matytų kolegos su Water wolf kamera užfiksuotų vaizdų nuo tos pačios prieplaukos.  Nutariau pats nuvykti ir pamėginti suvilioti plekšnę... Jų ten tikrai yra, tiesa jos išrankios ir pagauti ją bus nelengva...

Skjerjehamn

Masalas leidžiamas vertikaliai tarp trosų ir kitų virvių, laikančių prieplauką...
Masalui naudoju šaldytą skumbrę.. pirmi kibimai.. Ir štai prieplaukos čiabuvis keliauja šviesos link, čia jų karalystė, čia jie karaliauja ...

Mažoji menkutė

Godųs kaip šunys, puola viską ką duodi :)
Pasitaikė ir kitų gyventojų...

Plekšnių sugundyti vis nesisekė... Skumbrės likučius įmetus į vandenį tuoj pat surinkdavo saidos ir lyrai , pastarieji iki poros kilogramų, išnirę iš po trosų surinkdavo likučius ir pasišalindavo angal į trosų paunksmę..

Visgi jau pradėjus vakarot ir saulei besileidžiant viena plekšnė susigundė... Paprasta plekšnė...

Sistemėlė paprasta, tik vienas kabliukas, nesinori užkabinti trosų...

Suktukai / karabinai

Ne vienas iš mūsų žino ką reiškia neplauti žūklės įrankiai po žūklės jūroje, balta nuo druskos meškerė, korozija ir rūdys ... Kad to išvengti reikia rinktis kokybiškus produktus skirtus naudoti sūriame vandenyje, kaip jie atrodo mes netrukus pamėginsime išsiaiškint .

• SUKTUKAI

Taigi visų pirma išsiaiskinkime  kaip tai atrodo 

Suktukų tipai

Dažniausiai naudojami barrel ir brass barrel suktukai, nes visi kiti variantai naudojami su storesniais valais ir didesnei žuviai.

Sitemėlėms rišti naudojami kito tipo suktukai, pateiksiu porą pavyzdžių.

3way , 3way, T turn 3way, sleeve crimp suktukai

Dydžių lentelė

Štai pora pavyzdžių bei alternatyvų

Kadangi jūros vanduo sūrus, jūsų suktukai ir karabinai patiria tikrą išbandymą, jei suktukai bus iš plieno, pigūs ir nekokybiški jie pradės rūditi dar nepasibaigus žūklei. Dažniausia ką rasite parduotuvėse bus pagaminta iš nerūdijančio plieno arba žalvario, arba ir to ir kito, iš patirties pastebėjau, kad žalvaris oksiduojasi, bei laiku nepašalinus oksidacijos ji suėda suktuką ir jis lūžta, prekyboje yra žalvario suktukų padengtų atspariu sluoksniu kuris pristabdo jo oksidavimosi procesą.

Suktukai kuriuos aš naudoju firmos Sakuma, puikūs rezultatai, super kokybė, gera kaina.

Oksidacijos pasėkmės. Sølvkroken bei fladen suktukai

Sakuma suktukai dydis 1/0 ir 2/0

Pastaruoju metu vietoje apvalių žiedelių pradėjau naudoti ovalo formo greito užsegimo 1/0 dydžio oval spring ring žiedelius, jokių nuostolių dar nepatyriau, nepastebėjau silpnos vietos... Neberūdija ir lengva pakeisti sistemą.

Karabinus naudoju Mustad firmos , naudoju kartu su Sakuma suktukais. atrodo taip...

CROSS-LOCK SNAP

Žinant kad 1.0mm monofilamentinis valas atlaiko 80-140 lb ( priklauso nuo gamintojo ) jėgą, 4 dydžio karabinas kuo puikiausiai tinka. Atsparus rūdijimui, tvirtas užsegimas.