Kaip pagauti kalmarą

Eilinis spalio rytas. Skumbrė ruošiasi palikti pakrantės vandenis, vienas kitas lyras šmirinėja ties žolėmis apžėlusia povandenine atbraila, žvejas stovi su spinningu rankose ir mąsto kurį masalą sviesti gelmėn. Ruduo tai tas metas kuomet galima išbandyti kiek neįprastus masalus ir pamėginti surasti slėpiką kalmarą.

Informacijos apie kalmarų žūklę norvegijoje, nėra tin daug, todėl kyla daug klausimų, kur, kada ir kaip jį gaudyti.

Bandysiu trumpai ir aiškiai į visą tai atsakyti…

Žūklės objektas : (loligo forbesii)

Maksimalus ilgis : 90cm (kūno).

Maksimalus gyvenimo laikotarpis: patelės 1.5 iki 2, patinai 3 iki 3,5 metų. Suaugę individai dažniausia žūsta iškart po neršto. Norvegijos pakrantėse pasirodo vasaros gale ir būna iki pat viduržiemio. Šiltesniuose vandenyse jų elgsena skiriasi , informacija iš šiltųjų regionų netiks šaltiems norvegijos vandenims.

Kur ieškoti:  Pietinė ir vakarinė norvegija, iki pat Møre og Romsdal. 

20-40m gylis idealus startas.

Smėlėtas, akmenuotas dugnas su gausia augmenija, nelygus dugnas privalumas, mėgsta stovėti ties pagilėjimais, duobėmis, kur randa puikias sąlygas pasislėpti nuo srovės. Nemėgsta srovės, nemėgsta šalto vandens. Medžíoja dažniausiai palei dugną, bet gali stovėti ir pakilę virš jo, betkuriame vandens sluoksnyje.  Regėjimas puikus, skiria spalvas , dėl ko masalo spalva turi didelę reikšmę. Aktyvus kalmaras puola viską, neaktyvus kalmaras palydi iki kranto, apžiūri masalą ir nesiryžta atakuoti, tokiu atveju keičiant spalvas galima jį išprovokuoti atakai. Medžioja būriais. 

Geriausios vietos paieškai: Vandens plotai po tiltai, krantinės/molai, apšviestos krantinės privalumas, nes jų šviesos traukia juos tamsiuoju paros metu. Ir žinoma tikrint, tikrint ir tikrint.

Paplitimo žemėlapis.

Kada: Geriausias metas žūklei, ankstyvas rytas. Aukštas vanduo privalumas. Žvejojant vietovėse su stipria srove, pvz: susiaurėjimai po tiltais, srovė bus lėčiausia tarp žemo ir aukšto vandens lygio kaitos, vandens lygis kiekvieną dieną skirtingas. Kuo mažesnis skirtumas tarp žemo ir aukšto vandens, tuo tą dieną bus mažesnė srovė, laikotarpiu kai keisis lygiai. Pvz: pirmadienį žemiausias lygis 50cm, aukščiausias 150cm, kaitos lygis gaunasi metras, antradienį žemiausias 60cm,o aukščiausias 190cm, skirtumas 130cm. Pirmadienį srovė bus mažesnė, ir visu kaitos laikotarpiu nuo žemo iki aukšto bus daug mažiau srovės nei tarkim antradienį. Tas principas tinka ir žūklei iš valties fjorde, su jūra kiti popieriai.

Masalai: viskas kas bus pateikta kalmarui po nosimi bus pagriebta, blizgė, vobleris, pilkeris. Kalmaras gaudo čiuptuvais, tad tokie masalai nelabai funkcionalūs, kalmaras dažniausia tiesiog atitrūksta. Naudojimas spec masalų kalmarams, tą problemą išsprendžia.

Egi tipo masalai:  Universalus dydis 3.0, kita alternatyva 2.0 iki 3.5. Gamintojas pagal pasirinkimą. Kinietiški masalai bus prastesnės kokybės, medžiagos kokybė, kabliukų aštrumas, atsparumas sūriam vandeniui, bet ant jų pagauna taip pat kaip ir ant firminių masalų, esmė tik tame ko jūs norite lados kalinos ar mersedeso, abi važiuoja, bet skirtingai, tas pats su masalais.

Kokia spalvą rinktis:  Kaip minėjau kalmaras skiria spalvas. Spalvos pasirinkimas priklauso nuo kalmarų aktyvumo, apšvietimo, vandens skaidrumo. Kalmariniai masalai turi du skirtingus spalvinimo metodus.  

Vidinis, kuomet egi viduje patalpinama spalvota plėvelė, ir antra: išorinis masalo medžiagos spalvinimas.

Vidinis spalvinimas: raudona/šviečianti (glow) skirta silpnam apšvietimui.

Auksinė, sidabrinė, vaivorykštinė plėvelė įprastam dienos apšvietimui.

Išorinis spalvinimas priklauso nuo vandens skaidrumo ir kalmarų aktyvumo. Natūralios spalvos masalai puikiai pasiteisina skaidriame vandenyje, vietose kur daug mailiaus, kitų smulkių žuvelių. Oranžinė bei rožinė spalvos , kuomet vanduo drumstas ir tada kada kalmaras aktyvus.  Rudos, violetinės, mėlynos, alyvinės spalvos masalai naudojami kai kalmaras neaktyvus, kuomet nervingas ir nenori atakuoti, tuomet kada oranžinė ir rožinė spalvos neveiksmingos. (lentelė)

Vaivorykštinis spalvinimas tinka visoms žūklės salygoms, tiek apsiniaukus, tiek šviečiant saulei.

Rišimo metodai: Valas monofilamentinis, pirmenybė fluorokarbonui. Storis nuo 0.7mm, plonesnio nerekomenduoju. Pagrindinė gija gali būti storesnė, pavadėlis plonesnio diametro, kad nevaržyti masalo darbo. Galima naudoti tandemą, du masalus ant paternoster sistelėlės, tokiu atveju stengtis masalus rinktis skirtingų spalvų. Asmeniškai nepatariu naudoti daugiau nei dviejų masalų sistemoje, nebent nėra kliuvinių prie kranto, arba žvejosite iš valties, kitu atveju galite įkabinti į kliuvinius ir prarasti laimikį. Jei žūklės salygos leidžia, naudokite lengvesnį svarelį, taip gerės masalo efektyvumas, jo darbas, esant dideliam gyliui ir vėjui atitinkamai didint.

Spalvų lentelė

paternoster sistema

Įrankiai: kalmarų žūklei įmantrių įrankių nereikia, tinka pats paprasčiausias spiningas. Svarbiausia, kad reikalui esant eitų užmesti sunkesnę sistemą. Spiningas turėtų būti minkštas, kad slopinti kalmaro bėgimą. Svarelis nuo 20 iki 100 gr, atitinkamai pagal spiningo užmetimo charakteristikas.

Pastebėjimai: Gaudant kalmarus kibimo kartais tenka palaukti ir jau besiruošiant keisti vietą staiga prasideda pasakiškas kibimas. Taip būna beveik kaskart. Žinant tai, kad kalmaras nemėgsta srovės ir tai, kad nemėgsta šalto vandens, kitaip tariant mėgsta šiltą, peršasi išvada ar negali būti tai susiję su šilto vandens srautais fjorde, vandeniui kylant ir leidžiantis. Aš nesu tikras tai tiesiog retorinis klausimas, pamąstymas. Bet tai paaiškintų tokį aktyvų jų judėjimą. Kol kas atsakymo į šį fenomeną neturiu, bet tikiuosi rasti.

Geros medžioklės.

Kovo 2-oji, jūra.

Kovo antroji.

Pirmoji šiemet išvyka tolėliau nuo krantų. Rytas, kaimelis tylus, nesigirdi paukščių klegesio, -8,5 laipsių šalčio. Šiek tiek suurzgęs, lyg būtų nepatenkintas žadinamas, variklis pasileidžia ir kelionė prasideda. Rankos ilsisi pirštinėse, nes žvarbus šaltis lydimas drėgmės ilgai nelaukus parodo savo jėgą.  Dienos tikslas pagauti molvą ir žinoma kuo didesnę, atsarginis planas kelios seklumos jūroje kuriose galima tikėtis rasti menkių, šiuo metų laiku diena iš dienos jos artėja arčiau krantų. 

Jūra rami kaip niekad, nei mažiausios bangos, net nesitiki. Po kelių dešimčių kiliometrų plaukimo stojame ir bandome laimę ties pirmu iš pažymėtų taškų. Gylis 140-150 metrų, dreifas šioks toks yra , bet žvejoti galima. Pirmas kibimas ir pirma kolegos žuvis vos už pusės minutės laukimo, nedidelė molva, poros kilogramų. Bandome toliau.

Kibimas po kibimo, kolega traukia molvas, aš tuo tarpu tepagavęs tik vienintęlę žuvį, tuo tarpu kolega traukia penktą. Keičiu sistelėlę, dedu “monster worm”, didžiulis apginkluotas tvisteris, kibimai prasideda vienas po kito. Regis teisingas sistemos pasirinkimas turi įtakos rezultatams. 

Dienos bėgyje teko atsisveikint su kimino uodega, molva ją nukando, bet prieš taip nutinkant jau buvau sumedžiojęs 10 šios rūšies atstovių. Visą tą laiką ne itin keitėme gylį, žuvavome tuose pačiuose gyliuose, o gaila, kad netoptelėjo mintis pamėginti šiek tiek giliau, visos iš sugautų žuvų buvo patinai, patelės kurios daug didesnių matmenų kogero buvo šiek tiek giliau 160-200 metrų gylio ruožose.

Judame kranto link, žuvies pakanka, rekordų nesužvejota. Stabtelime trumpam ties sekluma. 30-40 metrų gylis, žuvies rodo tiek virš dugno, tiek ties juo. Tokiame mažame gylyje net mūsų senukas echolotas dar kažką pozityvaus sugeba užčiuopti. Pirmieji masalo skandinimai seka kibimais jam dar nepasiekus dugno, ledjūrio menkė. Pulkai saidų iki kilogramo, nieko gero nežadanti žinia kada gaudoma mažesnėmis masalo porcijomis, todėl greit keičiu sistemą. Naudoju tik apatinę sistemos dalį, masalas visa skumbė, be stuburinio kaulo. Pirmas kibimas, pirmoji menkė, menkė 5 kilogramų ribose, puikus laimikis. Kadangi masalo atsargos beveik išseko, nutariu naudoti saidos filė kaip masalą. Naudoju 20 cm filė išpjovą, toks masalas vandenyje atrodo tarsi plastmasinės plėvelės skiautė užmauta ant kabliuko, saida tokį masalą ignoruoja, o didelei menkei tai puikus vieno kąsnio užkandis. Taip ir įvyksta, neilgai trukus traukiu antrą šiek tiek didesnę menkę, po to trečiąją. Antroji virš 6, trečioji virš 8 kilogramų. Per trumpą laiko tarpą pasiseka pagauti 3 menkes ir 1 padoraus dydžio lyrą. Puiki dienos pabaiga, saulė ritasi horizonto link, žvejai juda namo.

Visą dieną žuvauta dugnine žūklės sistema, dvejetas arba trejetas kabliukų su skumbės porcijomis ant jų. Svareliai naudoti atitinkamai pagal dreifo stiprumą ir gylį kuriame žvejojome, nuo 300 iki 860 gramų.

9-10 kg molva

6+ ir 8,3 kg

Optimist

Metų startas 2018

Tarsi akmuo paleistas pakalnėn rieda antrasis 2018 metų mėnuo. Atradęs laisvo laiko tai šen, tai ten pamosuoju spiningu, eilinį kartą bandau pateikti tinkamą masalą kalmarui, kuris jau daugiau kaip mėnuo nebepasirodo. Puiki proga nusiraminti , susidėlioti mintis ir ištiesinti žvilgsnį kito objekto link.
Taigi, praėjusieji metai, ką jie atnešė?    
Metai prasidėjo puikia molva virš 17 kilogramų, pagautas pirmasis jurų vilkas, bei dar keletas naujų rūšių ir žinoma neblogas metų galas, puikios paskutinės dvi rudens žūklės su nauju molvos rekordu 20.66kg. Pilnas optimizmo pradedu naujus žūklės metus ir štai kas laukia šiais metais.

Kovas: Molvų festivalis ( klubo BHF, vietinės reikšmės )
Balandis: Nordvegen Havfiskefestival ( 2 dienos, Karmøy), bei Pavasario festivalis ( klubo BHF, vietinės reikšmės )
Gegužis: Klubbmesterskap ( 2 dienos, Fedje)
Atostogos: Birželis, liepa, rugpjūtis.
Rugsėjis: Kielstraumen ( 2 dienos )
Bei dar keletas likusiųjų klubo varžybų iki metų galo: ledjūrio menkių ir žiemos varžytuvės.
Metai nusimato darbingi :)
Tarp visų varžybų bus ir asmeniniai išplaukimai į jūrą. Rudeniop mėginsiu pagerinti molvos rekordą, žinoma jei to nepadarysiu dar vasarį, bei daugiau laiko skirsiu jūrinės jedjūrio menkės paieškai. Įsimintinesnes akimirkas įamžinsiu video ir foto medžiagoje. O rudeniop pasišiaušus jūrai eisime vėl gaudyti aštuončiuptuvį kalmarą.