Štai ir baigėsi vasara, ant nosies ruduo kuris taip pat baiginėjasi, žuvis sulig kiekviena šaltesne diena tampa mažiau aktyvi, o ir oras nebelepina. Jūra kelia vis didesnę bangą ir išėjimas tolyn nuo kranto tampa keblus. Bet šį kartą nekalbėsime apie žūklę jūroje, nekalbėsime netgi apie žuvis, kalbėsime apie egzotiką - kalmarą.
Tikriausia, ne vienam iš mūsų pats žodis kalmaras asocijuojasi su mitais apipintu įspūdingo dydžio padaru kadaise jūrose skandinusio žvejų laivus. Pasaulyje yra apie 300 kalmarų rūšių, kaikurių rūšių individai pasiekia tiesiog gigantiškus dydžius, kaip kad (lot. Architeuthis, Giant squid ).
Norvegijoje aptinkama keletas rūšių.
European flying squid (Todarodes sagittatus).
Didžiausias iš aptinkamų Norvegijoje, užauga iki 10-15kg svorio ir 1.5 metro ilgio. Per parą paauga iki 1,8mm. Dažniausia naudojamas kaip masalas, bei maistui. Visi kalmarai yra plėšrūnai, minta daugiausia planktonu, krevetėmis, smulkiomis žuvimis, kitais kalmarais. Gyvena dideliais būriais šiauriniame Atlante, atviroje jūroje , bet pavieniai individai aptinkami palei visą norvegijos pakrantę. Dideli būriai žiemos metu šiaurinėje norvegijos dalyje būdavo normalu, bet pastaruoju metu jų populiacija smarkiai sumažėjo, spėjama dėl klimato kaitos, šylant Atlanto vandenims. Pagavimų rodiklis krito, 1985 metais pagavimai visiškai liovėsi iki pat 2008-ųjų, kuomet Eidsfjorde vėl buvo pagautas didelis kiekis šių kalmarų. Aptinkami nuo birželio iki gruodžio, nerštas šiauriniuose vandenyse, pikas vėlai žiemą iki ankstyvo pavasario. Šiauriniuose vandenyse dažniausia aptinkami didžiausi egzemplioriai, kuomet šiltos klimato juostos vandenyse, kaip kad viduržemio juroje, mažesni individai.
European squid, common squid (Loligo vulgaris).
Viena iš didesnių kalmaro rūšių. užauga iki 75 ( kūnas, priklausomai nuo vietonės ) centimertų ilgio, bet dažniausia pasitaikantys nuo 15 iki 25 centimetrų. Patinai būna didesni už pateles. Aptinkamas įvairaus dugno ruožuose, nuo smėlėto iki dumblėto iki 500 metrų gylyje, bet dažniausia 20-250 metrų ( žiemos laikotarpiu ). Neršia šiaurės jūroje bei priekrantės vandenyse, gegužės - birželio mėnesiais, 20-80 metrų gylyje, artėjant žiemai vėl grįžta atgal į jūrą.
Praktinė dalis.
Visa šita rašliava būtų tikras galvos skausmas be vieno esminio bruožo, kuris padeda labai greit identifikuoti kuri rūšis yra kuri. Taigi pirmasis minėtas kalmaras turi stėlės formos plaukmenis, kuomet lollligo vulgaris plaukmenys padengia kone visą kalmaro kūną.
Visi mano pagautieji kalmarai buvo Lolligo forbesii. Tiksliai negaliu pasakyti kiek šitos rūšies atstovų yra tekę sumedžioti, skaičius tikrai virš 30-ties. Dažniausia tai būdavo atsitiktinis laimikis, didžioji dalis atitrūkdavo dar pakeliui kranto link. Šiemet pirmą kartą juos gaudžiau tikslingai, tik tam tikru masalu, vietose kuriose žinojau jų esant ir rezultatai pateisino lūkesčius. Nuo spalio galo iki gruodžio pagavau 18 vienetų. Paskutinės žūklės buvo vis sunkesnės po keletą kibimų ar net tik po vienintelį kepštelėjimą, nerealizuotas kibimas ir lieki tuščiomis, bet sulig kiekviena paskutine žūkle laimikis vis didėjo. Kalmarai nemėgsta srovės, tad mieliau laikosi šalia jos, įlankoje, išplatėjime. Tiek ant dugno, tiek virš jo. Šių metų rekordas 3.18 kilogramo.
Įrankiai.
3.00 metrų, 80-120gr užmetimo jūrinis spiningas, ritė 4000+ ( dydis pagal valo poreikį), pintas valas, sistemėlę rišu iš 0.8 - 1.0 mm monofilamento, svarelis 100gr ( pagal koto charakteristikas ). Masalas egi krevetės imitacija, populiariausios spalvos: mėlyna, žalia, oranžinė bei rožinė, kaikas tvirtina mėlyna veikia labiausiai, kaikam žalia numeris vienas. Pats gaudžiau žalia ir rožine spalvomis, žalia man labiau pasiteisino, bet pagavau ir ant rožinės, bet mažesnių ir mažiau.
Taktika.
Geriausias kibimas ryte ir valanda iki saulėlydžio, sutemus nesu nieko pagavęs. Dažniausia gaudydavau esant aukštam vandens lygiui , bet teko laimę bandyti ir esant žemiausiam, pagavau ir tada ir tada, taip kad apsiriboti tik aukštu ir vengti žemo lygio, nerekomenduoju. Yra laiko žūklei, eini ir tikrini. Geriau tikrinti praktikoje nei gilintis teorijoje, auksinė taisyklė. Labai gerų rezultatų turėdavau saulėtą dieną, ypač jei toji būdavo šilta ir priešingai šaltą dieną sulaukdavau mažiau kibimų. Įdomus faktas, kad žvejojant gerą valandą be didesnės sėkmės, per kitas sekančias 10 minučių gali sulaukti šusnį kibimų ir vėl laukti valandą kitą, kas tai įtakoja sunku pasakyti, tikriausia kalmaras migruoja, vietoje nestovi, laikosi būryje. Geriausias būdas ištraukti kalmarą su graibštu, jo neturint geriausia sugriebti ranka tarp kūno ir akių, jokiu būdu netempti už valo. Saugotis tiesioginio rašalo patekimo ant rūbų, labai sunkiai nusivalo, skalbimas garantuotas, taip tap tas pats rašalas sunkiai nusivalo ir nuo žūklės įrankių, inventoriaus.
Nei žolės, nei šniūro. Iki kito sezono.
