Rugpjutis, 24-toji.
Jau niekam nekelia nuostabos didžiulių molvų nuotraukos, ypač kai kalbama apie vasaros pabaigą ir rudenį.. Taip…
Butent šis metų laikas pats geriausias metas šioms žuvims gaudyti, ogi kodėl? Tiesiog dėl kelių esminių aspektų. Pirma - vasaros pabaiga ir ruduo visuomet lydimi stabilių ir mažai permainingų orų, kas leidžia išeiti tolyn į jūrą daug dažniau, antra - apart molvų, kurios šeip jau kimba ištisus metus, priekrantės vandenis pasiekia stambesnė ledjūrio menkė, suaktyvėja jūros lydekos ir kita žuvis.
Į jūrą plaukiu keletą kartų mėnesyje, kartais daugiau, kartais mažiau, priklausomai nuo oro salygų ir laisvo laiko. Jau keletą dienų prieš žūklę stebėjau orų prognozes, atrodė ilgai lauktas metas atėjo, jūra kasdien vis rimo, aukšto slėgio banga šiek tiek krito žemyn ir turėjo vėl kilti. Aš kaip tik ir papuoliau tarp to kritimo ir kilimo, idealios salygos.
Kadangi taškas kurį norėjau patikrint randasi tolokai jūroje, ne visada yra galimybių ten patekti, bet šį kart viskas linko link gerosios pusės, nutarta aplankyti būtent tą sritį ir ten mėginti pagauti didesnę ledjūrio menkę / saidą arba molvą, kurių ten tikrai yra.
Kadangi labiausiai konfotiškai jaučiuosi būdamas vienas, tai šis kartas nebuvo išimtis. Kompanionai nėra blogai, bet žvejodamas vienas turi ir savų privalumų. O dabar grįžkime prie temos.
18 pėdų laivelis juda tikslo link, vidutinis greitis 12-13 mazgų. po kurio laiko būnu vietoje. Tos dienos tiklas patikrinti visus turimus taškus. Stoju prie pačio artimiausio. Gylis standartinis neviršija 150 metrų. Išsitraukiu sistemas, viską susiruošiu, kad būtų patogu ir vėliau nereikėtų kažko ieškoti. Ant kabliukų gula skumbrės filė išpjovos, Echolotas rodo judėjimą 30m nuo dugno. Mintyse šmėsteli ledjūrio menkės siluetai, negi tai jos. Pirmas stuktelėjimas į dugną ir pirmas kibimas. Nesunku suprast, kad žuvis didelė, ritės stabdis suurzgia ir aš vis labiau įsitikinęs kad tai solidi “saida” , nes žuvis masalą griebė būtent 20-30 m nuo dugno. Deja… Į dienos šviesą išnyra molva, įskaitinė.
žuvis gerokai virš dešimties kilogramų, toks vaizdas tikra palaima žvejui ir ypač pirmomis žūklės minutėmis.
Vėliau buvo tik dar įdomiau. Po nedidelės foto sesijos grįžau į pradinį tašką ir vėl viskas iš naujo, tik šį kart masalą stvėrusi žuvis buvo panaši, o gal net ir didesnė nei mano paties pasiektas šios rūšies rekordas. Kaip vėliau paaiškėjo , ant kranto pasverta žuvis rodė 20.66kg. Naujas asmeninis rekordas.
 |
| Add caption |
Visas kitas molvas pagavau būtent tame pačiame taške. Azartas baisus dalykas, bet logika sakė, kad žuvies turima pakankamai, tad nutariau neeikvoti jūros išteklių ir be reikalo negaudyti. Paplaukiau keletą kilometų iki kito turėto taško su mintimi pagauti kitos rūšies individą, deja pirmu nuleidimu valo gale turėjai tą pačią molvą , virš 10 kilogramų. Tai buvo paskutinis taškas, nutariau plaukti namo. Žūklę pradėjęs 8.00 ryto 12.00 jau keliavau kranto link. Atmetus laiką sugaištą fotografuojant žuvį, bei pauzę per kurią pietavau, lieka 3-3.5 valandos max.
107kg visumoje. 8 molvos, 0 nerealizuotų kibimų, viskas kaip sviestu patepta :)
Didžiausi individai : 20.66 (naujas rekordas), 20.22, 19.84, 12.61, 11.88, 10.6, 6.79, 4.34.
Įrankiai kaip visuomet, Daiwa saltist 30-50 lb kotas, Shimano tiagra 30A, valas 0.30-0.35mm powerline, svarelis 760gr, sistemėlės rištos paties, 12 cm kalmariukai 6/0 kabliukai viršuje ir 8/0 apačioje, masalas skumbrė ( tiek filė , tiek visa).
Visa žuvis pagauta ant apatinės sistemėlės.
