Na šia tema daug kalbėti nereikia, pagaliau vaziuoju atostogauti. Mėnesiuką, o gal ir daugiau. Gerų vasariškų akimirkų Jums blogo skaitytojai ir jums žuvys kurios liksit nesužvejotos. Grįšiu pailsėjęs su naujais tikslais ir naujais postais.
Trakai, Lietuva
Štai ir vėl minu akmeningą Norvegijos žemę... Gryžęs lietuvėlėn į žūklę susiruošiau tik kartą, kaip ir pernai aplankiau tą patį vaikystėje išbraidžiotą upelį. Vietiniai kalba, kad vasaros mėnesiais jį siaubia elektrikai ir tinklautojai, tad gerų rezultatų tikėtis nežadėjo. Pražingsniavęs trasą (apie 5 km) sugavau 1 lydekaitę, neką didesnę nei pirmo numerio mepsiukas ir apie dešimtį upėtakių, daugiausia mažų, individai iki 10cm, keletą 20-25cm ir vieną didesnį virš pusės kilogramo (netikslus svoris), visi išgyveno išskyrus vieną, jam kabliukas įsmigo į kaklą, paleistas neatsigavo, patyrė perdaug streso ir nukraujavo, ne pats maloniausias vaizdas žinoma...
Naudojau vidutinio galingumo spiningą, sukriukes 0 ir 1 dydis ir pintą valą... Ne specialistas, bet spėju mono geriau tam tiktų, kad ir kaip ten bebūtų, ką turėjau tuo ir gaudžiau.